A. Laiškonis
Etiologija. Sukėlėjas Plesiomonas shigelloides (P. shigelloides) yra Plesiomonas genties ir Vibrionaceae šeimos fakultatyvinis anaerobas, gramneigiama, judri, 0,8–1,0 μm dydžio bakterija, turinti bendrų antigenų su šigelėmis.
Epidemiologija. Sukėlėjų yra gėlame (šiltuoju metų laiku ir sūriame) vandenyje, atviruose vandens telkiniuose, nutekamuosiuose vandenyse, tvenkiniuose, upėse, naminių gyvūnų (kačių, šunų, karvių, avių ir kt.) žarnyne ir dirvoje. Svarbiausias infekcijos šaltinis – žuvys ir kiti vandens gyviai. Žmonės užsikrečia per termiškai neapdorotas jūros gėrybes, kitus užkrėstus maisto produktus arba užterštą vandenį. Manoma, kad šie sukėlėjai gali turėti įtakos „keliautojų diarėjoms“ išsivystyti. Liga daugiausia paplitusi tropinėse ir subtropinėse šalyse.
Klinika. Inkubacijos periodas – 20–24 val. Susirgus pradedama viduriuoti 3–6 kartus per parą vandeningomis išmatomis be patologinių priemaišų. Temperatūra paprastai būna normali, retai pykinama ir vemiama. Kartais ligos forma sunkesnė, tuomet viduriavimas primena šigeliozę ar cholerą. Gali sukelti cholecistitą, artritą, meningitą. Bakteremija galima imunodeficitinės būklės pacientams.
Diagnostika. Sukėlėjų ieškoma bakteriologiniame išmatų pasėlyje.
Gydymas. Esant tipiškai ligos formai, pasveikstama po 3–7 dienų negydant. Sunkesniais atvejais skiriama geriamoji ar parenterinė rehidratacija, kartais su antibiotikais (išskyrus peniciliną, kuriam sukėlėjai nejautrūs). Plesiomoniniam gastroenteritui gydyti skiriama gerti ciprofloksacinopo500mg2kartusperparąarbasulfametoksazolioir trimetoprimo derinio po 960 mg 2 kartus per parą 3 dienas. Veiksmingi ir kiti fluorchinolonai: ofloksacinopo200mg,norfloksacinopo400mg2 kartusperparą.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Svarbi iš žuvies pagamintų maisto produktų sanitarinė kontrolė bei vandens ir nutekamųjų vandenų kontrolė.