Adenovirusinė infekcija
Adenovirusinė infekcija (Adenovirus infection) – tai adenovirusų sukeliama liga, kuriai būdingi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai, konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas.
Etiologija. Ligos sukėlėjai adenovirusai, priklausantys Adenoviridae šeimai, Mastadenovirus genčiai. Yra žinoma 100 serotipų, iš jų 47 serotipai gali infekuoti žmones. Virusas yra 70–90 nm skersmens, jo genomas yra nesegmentinės struktūros, sudarytas iš dvigubos vijos DNR. Virusai neturi išorinio apvalkalo. Pagal DNR sandarą virusai klasifikuojamiį A–F pogrupius. Virusas kambario temperatūroje išlieka gyvybingas 2 savaites.
Epidemiologija. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba sveikas virusų nešiotojas. Infekcija plinta oro lašiniu, fekaliniu-oraliniu būdu, taip pat galima užsikrėsti per akių junginę. Ryškaus sezoniškumo nėra. Didesnis sergamumas esti rudenį ir žiemą. Imliausi vaikai nuo 6 mėn. iki 5 metų. Šioje amžiaus grupėje adenovirusinė infekcija sudaro 5 proc. visų ūminių respiracinių infekcijų, o suaugusiųjų – 2 proc. Vaikams iki 2 metų dažniausiai išskiriami 1, 2 ir 5 serotipai. Adenovirusai (3, 4, 7, 14, 21 serotipai) dažnai sukelia ŪRS protrūkius. Aprašyti 4 ir 7 serotipų sukelti ligos protrūkiai tarp kareivių. Baseinų ūminę faringokonjunktyvinę karštligę sukelia 3, 4, 7 serotipai. Liga paplitusi visame pasaulyje. Virusas išsiskiria iš infekuoto organizmo viršutinių kvėpavimo takų sekreto 25 dienas, o iš fekalijų – 1,5 mėnesio. Persirgus susidaro tipospecifinisimunitetas.
Patogenezė. Adenovirusai patenka į kvėpavimo takų, žarnų gleivinės epitelį, taip pat į akių junginės epitelį. DNR sintezė ir surinkimas vyksta ląstelės branduolyje, polipeptidų – citoplazmoje. Kartais virusai gali išplisti ir į plaučių audinį, tuomet sukeliama virusinė intersticinė pneumonija. Galima 3 rūšių viruso sąveika su žmogaus ląstelėmis. Virusas gali sukelti epitelio ląstelių lizę ir jų žūtį. Toliau eina viremija ir viruso diseminacija, tačiau parenchiminiai organai pažeidžiami tik esant imunodeficitui.Antra,galima latentinė (lėtinė) infekcija, kurios metu virusai dažniausiai lokalizuojasi limfoidinėse ląstelėse adenoiduose, tonzilėse ir kt. Galima infekcijos reaktyvacija esant imunodeficitui.Trečia,galivyktiląsteliųonkogeninėtransformacijaveikiantvirusui,kaiviruso DNR integruojasi į ląstelės DNR. Šiuo atveju negaminama infekcinių virionų.
Klinika. Inkubacijos periodas 4–12 dienų (vidutiniškai 8 dienos). Pusei užsikrėtusių asmenų nebūna klinikinių reiškinių. Liga pasireiškia įvairiais klinikiniais sindromais. Dažniausias klinikinis sindromas – ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Adenovirusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija kliniškai nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažnai būna kosulys, sloga, gerklės skausmas, apžiūrint matyti tonzilito požymiai su tonzilių apnašais ar be jų, padidėję periferiniai limfmazgiai. Galimi sisteminiai simptomai (karščiavimas, kartais dvibangis; pasitaiko galvos ir raumenų skausmų, nuovargis), kepenų, blužnies padidėjimas. Intoksikacija nestipri. Liga trunka 3–5 dienas. Dažniausiai nustatomas rinofaringitas, rinofaringotonzilitas, rečiau laringitas, tracheitas, bronchitas. Laringotracheobronchitas dažnesnis vaikams. Kūdikiams 7 viruso serotipas gali sukelti žaibinį bronchiolitą ir virusinę pneumoniją. Labai retai galima kokliušą primenanti užsitęsusi ligos eiga.
Faringokonjunktyvinė karštinė. Ligos pradžia ūmi, karščiuojama 3–5 dienas, o pati liga trunka 1–2 savaites ir praeina savaime. Jai būdingas konjunktyvitas, faringitas, rinitas, kaklo adenitas ir karščiavimas virš 38 laipsnių arba rinofaringotonzilito simptomai. Akių junginė būna grūdėta su fibrinoapnašu.Pradžiojebūnavienosakieskonjunktyvitas, vėliau – abiejų. Faringokonjunktyvinė karštinė vaikams dažnai pasireiškia protrūkiais vasaros mėnesiais (vaikų vasaros stovyklų liga).
Epideminis keratokonjunktyvitas. Serga suaugusieji. Sukelia 8, 19 ir 37 serotipai. Inkubacijos periodas trunka 4–24 dienas. Ligos pradžia palaipsnė. Būdingas abiejų akių konjunktyvitas ir preaurikulinė adenopatija. Konjunktyvitas trunka 1–4 savaites. Konjunktyvitui blėstant, vystosi kelis mėnesius trunkantis keratitas, pabloginantis regą. Kiti retai pasitaikantys klinikiniai sindromai: ūminis hemoraginis cistitas, ūminis kūdikių gastroenteritas, meningoencefalitas. Adenovirusai sukelia sunkias ligas asmenims, kuriems yra imunodeficitas(virusinępneumoniją,hepatitą,hemoraginįcistitą,nefritą ir kt.). Adenovirusinė pneumonija sunki ir dažnai baigiasi mirtimi. Periferiniame kraujyje būna leukopenija arba saikinga leukocitozė, nežymiai padidėjęs ENG.
Diagnostika. Klinikinėje praktikoje diagnozė nustatoma pagal klinikinius sindromus. Diagnozė patvirtinama viruso išskyrus iš nosiaryklės, nustačius ryklės, bronchų sekreto ir (arba) antikūnų titrą poriniuose serumuose. Adenovirusinė infekcija skirtina nuo bakterinio tonzilito, infekcinės mononukleozės. Pasireiškus pneumonijai – nuo SŪRS, esant plėviniam konjunktyvitui skirtinas nuo difterijos,trachomosirparatrachomos.
Gydymas. Etiologinio gydymo nėra. Simptominis, patogenezinis gydymas toks pat, kaip ir kitų virusinių respiracinių infekcijų.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Vakcinos nėra. Nespecifinėsprofilaktikos priemonės tokios pačios kaip gripo.