A. Laiškonis
Etiologija. Sukėlėjas Acanthamoeba spp. yra pirmuonis, priklausantis Acanthamoebae genčiai, Amoebidea šeimai. Žinoma 15 genotipų, genotipas T4 (A. castellani kompleksas) dažniausiai aptinkamas aplinkoje ir sergančio žmogaus organizme. Gyvybiniame cikle dalyvauja trofozoitai ir cistos. Aplinkoje amebos būna cistų pavidalo. Išgyvena chloruotame vandenyje.
Epidemiologija. Sukėlėjų randama vandens telkiniuose, šaltinių vandenyje, vandentiekio vandenyje, sūriame vandenyje ir dirvožemyje. Žmogus užsikrečia besimaudydamas, sukėlėjų patekus į nosiaryklę arba į akis. Rečiau užsikrečiama per nešvarias rankas arba oro lašeliniu keliu.
Patogenezė ir patologija. Infekcijos patekimo vieta į organizmą yra nosies gleivinė arba akių konjunktyva, iš kur amebos uodžiamuoju nervu patenka į galvos smegenis. Įėjimo vietoje kyla vietinė uždegiminė reakcija, čia randama pavienių amebų. Amebiniams trofozoitams ir cistoms būdinga perivaskulinė lokalizacija, todėl galima hematogeninė diseminacija į CNS, odą, plaučius ir limfmazgius. Pirminė infekcija gali būti ne tik akyse, bet ir ančiuose, plaučiuose, iš kur irgi galima hematogeninė diseminacija.Dažniausiai pažeidžiami smegenų dangalai ir pilkosios smegenų medžiagos žievinis sluoksnis. Sergant granulomatoziniu amebiniu encefalitu, nustatoma nekrozė, smegenų edema ir randama granulomų. Amebų gali būti randama smegenų skystyje.
Klinika. Inkubacijos periodas 3–7 dienos. Akantamebos gali sukelti granulomatozinį amebinį encefalitą, diseminuotą granulomatozinę amebinę ligą (odos, plaučių arba ančių), poūmį arba lėtinį amebinį keratitą. Meningoencefalitas prasideda staigiai, pakyla temperatūra, esama nosiaryklės uždegimo požymių. Pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, smegenų dirginimo ir židininiai simptomai. Esant imunosupresinėms būklėms (AIDS, po organų ar audinių transplantacijos, sergant lėtinėmis ligomis ir kt.), akantamebinis encefalitas dažnesnis ir sunkesnis. Būdinga generalizuota forma, atskiruose organuose (plaučiuose, po oda ir t. t.) susidaro pūlinių.
Akantamebos pažeidžia akis asmenų, kurie nešioja kontaktinius lęšius ir juos plauna vandeniu. Jiems liga pasireiškia keratokonjunktyvitu, vėliau keratitu, žiedine infiltracija ir ragenos padrumstėjimu bei randais. Būdinga fotofobija ir stiprus skausmas. Liga trunka ilgai, bet iš akių amebų į smegenis nepatenka.
Diagnostika. Diagnozė nustatoma, sukėlėjų aptikus smegenų skystyje arba audinių bioptatuose (smegenų, plaučių, ragenos). Taikomi bakterioskopiniai, histologiniai metodai, amebų kultūros išskiriamos maitinamosiose terpėse. Diferencijuotina nuo toksoplazmozės, pirminės CNS limfomos, tuberkuliozės, neurocisticerkozės, nokardiozės, aspergiliozės, bakterinio smegenų absceso ir nuo kitos kilmės meningoencefalitų bei adenovirusinių, enterovirusinių arba trauminių akių ligų.
Gydymas. Patvirtinto efektyvaus specifiniogydymonėra.Vaistainuoparazitųneefektyvūs. Bandoma skirti įvairių vaistų derinius: pentamidino į veną, chlorheksidino ir 2 proc. ketokonazolio kremo vietiškai, geriamojo itrakonazolio; penicilino G ir chloramfenikolio; sulfadiazino, pirimetamino ir flukonazolio;pentamidino,levofloksacino, amfotericino B, flucitozino,rifampinoiritrakonazolioirkt.Svarbugydytipradėtikuo anksčiau. Išsivysčius meningoencefalitui, prognozė bloga.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika.Labai svarbi plaukimo baseinų higieninė priežiūra.