Įgimtas sifilis

Didžiausia vaisiaus užkrėtimo rizika antroje nėštumo pusėje. Infekcija perduodama transplacentiniu būdu.
Klinika. Jei motina serga sifiliu,betšidiagnozė nenustatoma ar ji nesigydo, labai dažnai vaisius miršta ir persileidžiama savaime (fetoplacentinė anasarka).
Ankstyvų įgimto sifilio formų požymiai:
• odos pažeidimai: gleivinių baltmė, pūslinis pemfigus;
• kaulų pokyčiai: vyrauja apatinių galūnių kaulų periostitas ir osteochondritas, sutrikusios funkcijos (netikrasis paralyžius);
• vidaus organų pokyčiai: gelta, hepatitas, neuromeninginis pažeidimas (limfocitinis meningitas).
Vėlyvasis sifilis pasireiškia nuo penktų yvenimo metų:dantųpokyčiai, kurtumas, odos ir gleivinių gumos.
Diagnostika
• Klinika.
• Bakteriologinis odos ir placentos pažeidimų tyrimas.
• Serologinės reakcijos – stebėti ar specifiniai antikūnai išnyko nuo šešto mėnesio; infekcijai diagnozuoti ieškoma specifinių IgM klasės antikūnų, geriausias FTA-ABS (fluorescenciniai antikūnai nuo treponemų) testas.
Profilaktika ir gydymas.Profilaktiškai svarbiausia atlikti serologines reakcijas sifiliui nustatyti iki pastojant ir tinkamai gydyti sifiliu sergančią nėščiąją. 

Įgimtam sifiliuigydytiskiriamairpenicilino:
• nepatiriančiam simptomų kūdikiui – 50 000 VV/kg viena dozė;
• simptomų patiriančiam kūdikiui – po 50 000 VV/kg per parą 10–14 dienų (gydymo kursą pakartoti).