Subarachnoidinis kraujavimas (SAH) dėl trūkusios arterijos aneurizmos arba arterinės-veninės anomalijos (AVM) beveik visada sukelia labai staigų ir stiprų galvos skausmą, dėl kurio pacientai dažnai praranda sąmonę arba staiga miršta. Galvos skausmas gali būti vienintelis SAH simptomas 12 proc. pacientų.
Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svarbiausias simptomas yra ūmi pradžia, nes kaklo nelankstumas gali išryškėti po 3 valandų arba visai neišryškėti.Pacientus, kuriems įtariamas SAH, svarbu gydyti kuo skubiau.
KT tyrimas padeda nustatyti diagnozę 98 proc. atvejų per pirmas 12 valandų nuo galvos skausmo pradžios; po 24 valandų efektyvumas sumažėja iki 93 proc. Daugumos KT tyrimų rezultatus interpretuoja patyrę neuroradiologai. Mažiau darbo su KT tyrimais patirties turintys gydytojai gali nepastebėti subtilių anomalijų. Be to, KT tyrimų tikslumas po dviejų dienų nuo galvos skausmo pradžios sumažėja iki 76 proc., o po 5 dienų – iki 58 proc.
Jei paciento pradinis KT tyrimas neigiamas, dviprasmis arba techniškai netinkamas, būtina atlikti juosmens punkciją. Visada būtina išmatuoti CSS spaudimą, nes didelis spaudimas kaukolės viduje gali būti svarbus kaukolės vidaus pažeidimų, pvz., SAH arba CVST, simptomas. Padidėjęs angos spaudimas taip pat gali padėti atskirti trauminę juosmens punkciją nuo subarachnoidinio kraujavimo. Labai svarbu atskirti šiuos negalavimus, nes maždaug 20 proc. juosmens punkcijų yra trauminės. Eritrocitų skaičiaus mažėjimo trijuose iš eilės išanalizuotuose mėgintuvėliuose stebėjimas nėra visiškai patikimas.
Be to, jei skystis nėra iš karto centrifuguojamas ir ištiriamas, dėl traumos atsiradę eritrocitai gali suirti mėgintuvėlyje. Tada iš juose esančio oksihemoglobino susidarys ksantochromija. Apžiūrėjus mėgintuvėlius galima nepastebėti ksantochromijos reiškinio maždaug 50 proc. mėginių. Ksantochromijos aptikimas spektrometru yra tiksliausias subarachnoidinio kraujavimo testas. Jo tikslumas yra 100 proc.,jei juosmens punkcija atliekama nuo 12 valandų iki 2 savaičių po priepuolio. Staiga prasidėjęs nepakeliamas galvos skausmas yra būtina subarachnoidinio kraujavimo sąlyga. Daliai pacientų nenustatoma jokių antrinių skausmo atsiradimo priežasčių, tačiau atlikus kitų pacientų angiografinius tyrimus gali būti aptiktas trumpalaikis difuzinis angiospazmas be subarachnoidinio kraujavimo. Idiopatinis staiga prasidėjęs galvos skausmas gali būti išskirtinis pirminio galvos skausmo sindromas, tačiau dėl piktybinės kaukolės vidaus ir nekaukolinių kraujagyslių patologijos gali prasidėti įprasto pobūdžio galvos skausmas. Panašūs staiga pasidėję maksimalaus intensyvumo galvos skausmai esant normaliems neurologinių tyrimų rezultatams gali būti CVST, hipofizės apopleksijos, arterijų disekacijos, ūmaus hipertenzijos priepuolio, savaiminių už pakauškaulio nuokalnės susidariusių hematomų ir savaiminės kaukolės vidaus hipotenzijos simptomai. Šių ligų, išskyrus subarachnoidinį kraujavimą, gali nepavykti aptikti KT tyrimu ir juosmens punkcija – būtina atlikti kruopščią klinikinę apžiūrą ir MRT tyrimus.