Novatoriškais Matthewso tyrimais nustatyta, kad net menki galvos sužalojimai gali sukelti pavienius, į migreną panašius priepuolius, dažnai lydimus regėjimo arba jutimų auros, vietinio galvos skausmo, pykinimo ir vėmimo, kurie prasideda po 1–10 minučių nuo priepuolio pradžios. Pirmiausia buvo užfiksuota, kad tokią būseną patiria futbolininkai, vėliau nustatyta, kad ji būdinga kontaktiniu sportu užsiimantiems žmonėms. Tikriausiai panašus mechanizmas sukelia galvos traumas patyrusių vaikų trumpalaikes ūmias hemiplegijas, kurios dažnai nutinka net KT tyrimais neužfiksavus anomalijų.
Tiesioginis žievės sužalojimas (ypač jei kaukolė santykinai deformuota) gali sukelti sklindančią depresiją, panašią į numanomą spontaninės migrenos mechanizmą. Priepuoliai pasibaigia staiga ir paprastai nereikia ilgo gydymo, tačiau pasikartojantys priepuoliai gali sugriauti profesionalaus futbolininko karjerą.
Negalima tvirtinti, kad vienas galvos sužalojimas gali sukelti pasikartojančius tipinės migrenos priepuolius. Galvą dažnai susižaloja paaugliai ir jauni suaugusieji, t. y. žmonės, sulaukę amžiaus, kada gali prasidėti migrenos priepuoliai. Ištyrus kelias dideles galvos traumas patyrusių pacientų grupes nepavyko įrodyti, kad migrenos priepuoliai padažnėja po traumos. Tačiau naujausi 29 asmenų Kopenhagoje atlikti tyrimai parodė, kad potrauminės migrenos ligoniai rečiau turėjo migrena sergančių giminaičių negu sergantys migrena, kuri prasidėjo anksčiau už traumą. Todėl galima įžvelgti priežastinį ryšį tarp galvos traumos ir paskesnės migrenos pradžios.