Ūmios migrenos gydymo tikslas yra atkurti normalų darbingumą greitai ir nuosekliai malšinant skausmą ir susijusius pykinimo bei vėmimo simptomus taip, kad skausmas nepasikartotų 24 valandas ir pasireikštų tik minimalus šalutinis poveikis. Migreną slopinantys vaistai gali būti specialūs arba bendrojo pobūdžio. Pirmieji sėkmingai malšina galvos skausmą, tačiau neveikia kitų skausmų. Vaistus ir jų dozes reikėtų rinktis pagal galvos skausmo stiprumą ir dažnumą, susijusių simptomų trukmę ir intensyvumą bei nereceptinių vaistų vartojimo patirtį, nes beveik visi pacientai prieš kreipdamiesi į gydytoją bando gydytis vienais arba keliais nereceptiniais vaistais. Skirtingų pacientų ir skirtingų priepuolių migrenos skausmų stiprumas labai skiriasi, todėl laipsniškas ūminių priepuolių gydymas nėra tinkamas.
Gydant laipsniškai, stipresni vaistai skiriami tik tada, jei nepadeda pirmosios grupės vaistai. Taikant skirtingų lygių gydymą vaistai parenkami pagal ligos sunkumą, kaip ir gydant daugumą kitų ligų. Skirtingų lygių gydymas pagrįstas principu, kad pagal paciento nurodytus simptomus (pvz., galvos skausmo sukeliamas nedarbingumas pagal MIDAS) galima nustatyti konkrečius gydymo poreikius, todėl didėja tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas nuo pat pradžių. Pirmųjų kontroliuojamųjų bandymų, kuriais buvo įvertinta ši ūminių migrenos priepuolių gydymo strategija, rezultatai rodo, kad kelių lygių gydymo per priepuolius arba tarp jų
klinikiniai rezultatai geresni negu laipsniško gydymo, nes geriau malšinamas skausmas ir sutrumpėja nedarbingumas.