Kraujagyslinės impotencijos priežastys

Nors impotencijos priežastys yra skirtingos, nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio atliktų mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė svarbią sąsają tarp kraujagyslių ligų ir impotencijos. Šis atradimas padarė didelę įtaką impotencijos  gydymui ir rizikos vertinimui širdies ir kraujagyslių medicinos srityje: buvo įrodytas neproporcingai didelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas bei sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis tarp impotencija sergančių vyrų. Be to, netikėtai didelei vyrų, sergančių širdies ir kraujagyslių liga, daliai kartu pasireiškė ir impotencija.

Atliekant ilgalaikį populiacinį Masačusetso vyrų senėjimo tyrimą per 8,8 metų trukmės 40−69 metų amžiaus vyrų stebėjimo laikotarpį širdies liga, cukrinis diabetas ir hipertenzija buvo nurodyti kaip svarbūs impotencijos  išsivystymo rizikos veiksniai . Per kitą tyrimą nustatyta, kad tarp vyrų, kuriems pasireiškė impotencija, arterinės hipertenzijos paplitimas buvo 44 %, cukrinio diabeto – 23 %, 16 % buvo rūkaliai, 79 % nutukę, o 74 % buvo padidėjusi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija (> 120 mg/dl).

Aterosklerozė, periferinių arterijų liga, išeminė širdies liga ir Impotencija

Generalizuotas kraujagyslių procesas, apimantis aterosklerozę ir endotelio disfunkciją, yra daugelio impotencijos formų, bendrai vadinamų kraujagyslinio tipo erekcijos sutrikimais, pagrindas. Tiriant 30 impotenciją patiriančių pacientų, nuo tėkmės priklausoma žasto arterijos vazodilatacija, išmatuota kaip žasto arterijos skersmens pokytis prieš pripučiant manžetę ant riešo ir ją pripūtus, buvo stipriai susijusi su pirmaisiaisimpotencijos simptomais prieš pasireiškiant aterosklerozei, palyginti su tokio pat amžiaus sulaukusiais kontrolinės grupės pacientais . Endotelio disfunkcija, kuriai būdinga endotelio kilmės veiksnių nulemta susilpnėjusi vazodilatacija, iš esmės atsiranda dėl azoto monoksido trūkumo ar sumažėjusio funkcionalumo. Ši endotelio disfunkcija yra jungiamoji grandis tarp širdies ir kraujagyslių ligos ir kraujagyslinio tipo impotencijos.

Endotelio disfunkcija gali būti laikoma ankstyva aterosklerozės stadija. Todėl manoma, kad aterosklerozė ir impotencija yra susijusios. Įrodyta, kad arterine hipertenzija sergančių vyrų, kurie patiria erekcijos sutrikimus, miego arterijos intimos ir medijos storis yra gerokai didesnis, taip pat didesnis pulso bangos iš miego arterijos į šlaunies arteriją greitis ir mažesnė nuo srauto priklausoma vazodilatacija, palyginti su erekcija nesergančiais vyrais, kurių kraujospūdis padidėjęs ). Didžiausias varpos arterijų sistemos sistolinis greitis (nustatytas atliekant doplerio ultragarso tyrimą) koreliuoja su kraujagyslinio tipo ED, o akytkūnio arterijos intimos ir medijos storis neseniai tapo naudingu parametru, paremiančiu hipotezę, kad erekcijos sutrikimai tikrai gali būti kraujagyslinės kilmės.

Arterijų, kuriomis kraujas teka į varpos kraujagysles, aterosklerozinė stenozė ir okliuzija taip pat gali būti sutrikusios lytinės funkcijos priežastis. Pavyzdžiui, prie impotencijos  gali prisidėti Leriche sindromas, bendrosios ir vidinės klubo arterijos bei gaktos arterijų stenozė. Deja, dėl generalizuotos aterosklerozės ir kraujagyslių disfunkcijos prigimties revaskuliarizacijos procedūros ne visais atvejais gali sugrąžinti lytinę funkciją.

Kadangi aterosklerozė dažniausiai yra generalizuotas procesas, ryšys tarp impotencijos bei kulkšnies ir žasto indekso, apatinių galūnių periferinių arterijų ligą nurodančio parametro, buvo santykinai glaudus . Be to, įrodyta, kad apatinių galūnių smulkiųjų kraujagyslių liga, nustatyta pagal kojos piršto ir žasto indeksą, yra susijusi suimpotencijos  sunkumu.

Ypač svarbu, kad yra panašus ryšys su išemine širdies liga: vainikinių arterijų endotelio funkcija, įvertinta atliekant doplerio tyrimą pagal vainikinių arterijų tėkmės greičio reakciją į acetilcholiną, buvo glaudžiai susijusi suimpotencija. Esant impotencijai dažnai pasireikšdavo miokardo išemija, ypač sergant 2 tipo cukriniu diabetu . Maždaug 75 % pacientų, sergančių besimptome išemine širdies liga, pasireiškė įvairaus laipsnio impotencija. Cukriniu diabetu ir besimptome išemine širdies liga (įrodyta atliekant angiografiją) sergančių pacientų tyrime (tirtas 291 vyras, vidutinė stebėjimo trukmė 47,2 mėnesio) impotencija  buvo reikšminga prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų simptomų atsiradimą ir mirtį . Impotencijos  ryšys su širdies ir kraujagyslių reiškiniais patvirtintas tyrimo ONTARGET-TRANSCEND šakoje (dalyvavo 1 549 didelės rizikos pacientai, sergantys vainikinių, periferinių ar galvos smegenų arterijų liga arba cukriniu diabetu, esant pažeistiems organams taikiniams, atsitiktinai priskirti vartoti ramiprilio, telmisartano arba jų abiejų) .Per stebėjimo laikotarpį, kurio vidurkis buvo 56 mėnesiai, nesant reikšmingų skirtumų tarp gydymo variantų grupių, pagal ED buvo veiksmingai numatyta mirtis nuo bet kokios priežasties (santykinė rizika (95 % pasikliovimo intervalas): 1,84 (1,21–2,81), mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų (1,93 (1,13– 3,29) ir miokardo infarktas (2,02 (1,13–3,58).

Cukrinis diabetas ir impotencija

Ar cukrinio diabeto irimpotencijos ryšys nurodomas kaip kraujagyslinės kilmės, ar priskiriamas prie endokrininių sutrikimų, yra akademinis klausimas. Tačiau, be kraujagyslių funkcijos sutrikimo, 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams neuropatiniai pokyčiai taip pat gali prisidėti prie erekcijos sutrikimo išsivystymo. Be įprastų rizikos veiksnių, impotencija buvo įvardyta kaip besimptomės išeminės širdies ligos prognostinis požymis cukriniu diabetu sergantiems asmenims . Tiksliai žinoma, kad, sergant cukriniu diabetu, būdingas glaudus gliukozės kiekio kraujyje kontrolės ir sergamumo impotencijos ryšys . Atliekant skerspjūvio tyrimą, vyrams (amžiaus vidurkis 62,0 ± 12,3 metų, vidutinis glikozilinto hemoglobino kiekis 8,1 ± 1,9 %) glikozilintas hemoglobinas ir periferinė neuropatija buvo nepriklausomi impotencijos prognostiniai požymiai . Nepaisant to, nėra neginčijamų įrodymų, kad intensyvus cukrinio diabeto gydymas galėtų išgydyti erekcijos sutrikimus. Tikėtina, kad intervencijos būtų veiksmingos, jas reikia pradėti labai ankstyvoje ligos stadijoje. Intensyvesnė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė kartu gydant kitus rizikos veiksnius gali apsaugoti nuo lytinės funkcijos blogėjimo, net jei jos pagerėjimo nesulaukiama.

Arterinė hipertenzija irimpotencija

Arterinė hipertenzija yra dar vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, glaudžiai susijęs su erekcijos sutrikimais . Iš visų vyrų, dėl bet kokios priežasties besikreipiančių į gydytojus, turintys įvairaus laipsnio impotenciją nurodė 61 % iš turinčių padidėjusį arterinį kraujospūdį, 67 % iš sergančių cukriniu diabetu ir net 78 % iš sergančiųjų hipertenzija ir cukriniu diabetu . Pacientams, kurių kraujospūdis stebint ambulatoriškai nemažėja, impotencijos paplitimas yra šiek tiek didesnis, palyginti su pacientais, kurių kraujospūdis mažėja. Naujas sisteminis tyrimas atskleidė, kad impotencija laipsniškai blogėja arteriniam kraujospūdžiui didėjant. Įdomu tai, kad pradinėse periferinių arterijų ligos, nustatytos pagal kulkšnies ir žasto indeksą, stadijose hipertenzija sergančių vyrų impotencijos  laipsnis buvo lengvesnis, palyginti su normalaus kraujospūdžio vyrais . Nepaisant to, norint pasiekti tikslinį kraujospūdį, kaip pirminė arba antrinė prevencinė priemonė turi būti gydoma arterinė hipertenzija. Tai ypač taikytina pacientams, kuriems pasireiškia impotencija, nes jie patenka į didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Nors moksliškai neįrodyta, kad veiksmingai kontroliuojant kraujospūdį gerėtų lytinė funkcija, galima pagrįstai manyti, kad veiksmingai mažinant kraujospūdį kartu slopinamas už erekcijos sutrikimus atsakingas kraujagyslių pažeidimo procesas. Vartojant daugelį vaistų, įskaitant vaistus nuo hipertenzijos, dėl specifinio vaistų šalutinio poveikio gali iki tam tikro laipsnio pablogėti erekcijos funkcija. Tiazidiniai diuretikai ir šiek tiek rečiau beta blokatoriai yra vaistai nuo hipertenzijos, kuriuos vartojant impotencija pasireiškia dažniausiai. Vartojant angiotenzino receptorių blokatorių ir tiesiogiai kraujagysles plečiantį beta blokatorių nebivololį, erekcijos sutrikimai sumažėja.

Širdies nepakankamumas ir impotencija

Širdies nepakankamumas yra dažniausia Vakarų pasaulio, ypač Jungtinių Valstijų, širdies ir kraujagyslių srities medicinos liga, kurios paplitimas didėja iš dalies kaip antrinė pasekmė dėl pailgėjusios vyresnio amžiaus pacientų, kuriems yra įvykę ūminių širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų, gyvenimo trukmės. Kadangi širdies nepakankamumas siejamas su endotelio disfunkcija, nestebina, kad kraujagyslių baseinai, priklausomi nuo sveikos endotelio funkcijos, taip pat gali būti paveikti. Tiesą sakant, duomenų apie širdies nepakankamumu sergančių pacientų populiacijos lytinę funkciją arba disfunkciją labai trūksta. Dažni rizikos veiksniai, skatinantys tokių širdies ir kraujagyslių ligų kaip išeminė širdies liga vystymąsi, dėl kurios galima išeminė kardiopatija ir širdies nepakankamumas, taip pat laikomi impotencijos rizikos veiksniais . Su širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei impotencija ypač siejami cukrinis diabetas, hipertenzija, dislipidemija ir rūkymas.

Be to, manoma, kad tokių vaistų kaip tiazidiniai diuretikai, digoksinas ir kai kurie beta blokatoriai vartojimas pablogina, o kartais net ir sukelia vyrų lytinę disfunkciją (tokiu atveju reikia rinktis betablokatorių nebivolol). Pažengusi kairiojo skilvelio disfunkcija, be sukeliamo bendro ir raumenų silpnumo, sumažina širdies pajėgumą, blogina bendrą fizinį pajėgumą, sumažina fizinę ištvermę ir blogina fizinę būklę. Visi šie veiksniai papildomai prisideda prie impotencijos išsivystymo ir blogėjimo. Esant širdies nepakankamumui, sumažėja lytinis potraukis ir lytinių santykių dažnis, išsivysto impotencija, blogėja lytinis pajėgumas ir kyla bendras nepasitenkinimas lytine funkcija. Stebėjimo tyrimo, kuriame dalyvavo 100 lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių stabilios hemodinamikos pacientų, klausimyno rezultatai parodė, kad 87 % moterų buvo diagnozuota moterų lytinė disfunkcija, o 84 % vyrų pasireiškė impotencija. Atlikus širdies nepakankamumu sergančių pacientų, kurių išstūmimo frakcija yra 40 % ar mažiau, skerspjūvio stebėjimo tyrimą dviejuose tyrimų centruose Floridoje ir Luizianoje (jame dalyvavo 99 afroamerikiečiai, 52 Lotynų Amerikos gyventojai, 178 baltieji) nustatyta, kad visose etninėse grupėse impotencijos paplitimas yra didelis (afroamerikiečių – 95 %, Lotynų Amerikos gyventojų – 85 %, baltųjų – 92 %). Gana didelis vyrų lytinės disfunkcijos paplitimas (62 %) buvo nustatytas ir Rytų Europos šalyse, kuriose gaunamos mažesnės ir vidutinės pajamos, o ekonomika dar vystosi. Jose impotencijos paplitimas buvo 61,7 % (37). Lytinio aktyvumo orgazmo etape reikia 10–14 ml/min./kg deguonies (VO(2)).

Širdies nepakankamumu sergančių pacientų deguonies suvartojimas yra mažesnis. Naujų tyrimų duomenimis, nė vienam širdies nepakankamumu sergančiam pacientui, kurio didžiausias VO(2) neviršijo 10 ml/min./kg, lytinė funkcija nebuvo normali, o 10 iš 29 pacientų, kurių didžiausias VO(2) buvo 10–14 ml/ min./kg, lytinė funkcija buvo normali arba šiek tiek suprastėjusi . Įdomu tai, kad, naujame tyrime ištyrus širdies nepakankamumu sergančius pacientus, nustatyta didesnės mirties rizikos tendencija, bet nenustatyta reikšmingos koreliacijos tarp impotencijos ir mirštamumo. Apibendrinant galima teigti, kad tarp vyrų, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu, impotencijos paplitimas yra didelis. Duomenų apie moterų lytinę disfunkciją nedaug. Lytinės disfunkcijos priežastys sergant širdies nepakankamumu priklauso nuo daugelio veiksnių. Jos gali būti sumažėjęs širdies pajėgumas, endotelio disfunkcija, hormonų pusiausvyros sutrikimas, vaistų šalutinis poveikis ir kt. Gydant siekiama pagerinti stabiliu širdies nepakankamu sergančių pacientų esamą širdies būklę gana saugiais FDE-5 inhibitoriais  Klinikinis impotencijos reikšmingumas širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, jos poveikis gyvenimo kokybei ir gydymo galimybės dažnai nėra gerai žinomos tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.