Priešlaikinė ejakuliacija – tai kompleksinis sveikatos sutrikimas. Nors apie priešlaikinę ejakuliaciją kalbama gana mažai, pasirodo, kad tai vienas labiausiai paplitusių seksualinių disfunkcijų tarp lytiškai aktyvių vyrų.

Skaičiuojama, kad priešlaikinė ejakuliacija būdinga bent kas penktam vyrui, tačiau kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad ji gali kamuoti ir kas trečią vyrą. Kadangi ši lytinės sveikatos problema dažnai vis dar laikoma gėdinga tema, nėra visiškai aišku, kokie tikrieji šios seksualinės disfunkcijos paplitimo mastai.

Nors priešlaikinė ejakuliacija yra gana dažna problema, deja, bet tai yra vienas rečiausiai diagnozuojamų lytinės sveikatos sutrikimų. Manoma, kad vyrai apie šią problemą tiesiog vengia kalbėti, nes: 1) jie to gėdijasi; 2) ne visada išsiaiškina, kad antroji pusė dėl to gali būti nepatenkinta; 3) mano, kad problema išsispręs savaime.

Priešlaikinė ejakuliacija gali būti laikoma lėtiniu sutrikimu ir pasireikšti nuo pačių pirmųjų lytinių santykių gyvenime. Manoma, kad šio tipo priešlaikinė ejakuliacija vargina maždaug du trečdalius tokią seksualinę disfunkciją turinčių vyrų (apie 65 proc. nuo visų priešlaikinės ejakuliacijos diagnozių).

Visą gyvenimą trunkančiai priešlaikinei ejakuliacijai būdingi tam tikri bruožai:

1) ji pasireiškia nuo pačių pirmųjų ar beveik pačių pirmųjų lytinių santykių;

2) trunka visą gyvenimą, tačiau su amžiumi problema gali tik gilėti;

3) daugeliu atvejų ejakuliacija įvyksta itin greitai (9 atvejais iš 10 ejakuliacija įvyksta greičiau nei per 60 sekundžių);

4) sėkla išmetama per greitai kiekvienų arba beveik kiekvienų lytinių santykių metu;

5) problema kartojasi su kiekviena arba beveik kiekviena partnere.

Net kas antras vyras bent kartais gali ejakuliuoti dar prieš įsiskverbimą į makštį. Tad kai kuriems vyriškosios lyties atstovams ejakuliacija įvyksta ne po kontakto su makštimi, o dar prieš lytinę sueitį arba jos momentu.

Įgyta arba antrinė priešlaikinė ejakuliacija gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo momentu, nors anksčiau vyras galėjo normaliai kontroliuoti sėklos išmetimo procesą. Kai kuriems vyrams ši seksualinė disfunkcija prasideda laipsniškai, o kai kuriems ji pasireiškia staiga, netikėtai.

Antrinė priešlaikinė ejakuliacija vadinama antrine, nes ji gali būti susijusi su kokia nors jau esančia liga ar sveikatos sutrikimu. Dažniausiai ši problema atsiranda dėl tam tikrų endokrininės ar urologinės sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, priešinės liaukos uždegimo. Tinkamai išgydžius šią ligą, normali ejakuliacija paprastai atsistato, tačiau ši liga ne visuomet laiku diagnozuojama ir teisingai gydoma.

Įgyta priešlaikinė ejakuliacija taip pat gali atsirasti ir dėl tam tikrų varpos anatominių savybių, neurologinių ligų ar psichologinių problemų bei vartojamų vaistinių preparatų sukeliamo nepageidaujamo poveikio. Pasirodo, kad priešlaikinė ejakuliacija gali būti susijusi net su traumuojančia seksualine patirtimi ar santykių problemomis su konkrečiu lytiniu partneriu.

Priešlaikinę ejakuliaciją galima įtarti tuomet, kai:

• Ejakuliacija visada arba beveik visada įvyksta dar prieš lytinę sueitį, jos metu arba greičiau nei per 60-120 sekundžių nuo pirmojo kontakto su makštimi;
• Vyras negali kontroliuoti ejakuliacijos proceso praktiškai visų lytinių santykių metu;
• Vyras dėl galimos priešlaikinės ejakuliacijos išgyvena neigiamus jausmus. Toks asmuo jaučia įtampą, nepatogumą, nusivylimą, be to, jis pradeda vengti lytinių santykių ir jaučia, kad kyla bendravimo problemų su antrąja puse.

Jei tai būdinga ir Jums, tuomet nelaukite ir kreipkitės į gydytoją urologą. Geriau tai padaryti kuo anksčiau, nes problema linkusi įsisenėti. Daugeliu atvejų galima padėti, o Lietuvoje yra vienintelis geriamasis vaistas, kuris skirtas šiai problemai gydyti. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.