Spondiloartropatijos – ligų grupė, kuri apima ankilozinį spondilitą, reaktyvųjį artritą, juvenilinį
spondiloartritą, artropatiją, susijusią su žarnų uždegimais (Krono (Crohn) liga, opiniu kolitu), psoriazinį artritą, nediferencijuotas spondiloartropatijas.
Spondiloartropatijoms būdingi klinikiniai kriterijai: periferiniai artritai (nesimetriški, apatinių
galūnių), sakroileitas (su spondilitu ar be jo), kuris dažniausiai radiografiškai randamas tik ligai pažengus,
nėra reumatoidinio faktoriaus, nėra poodinių mazgelių ar kitų nesąnarinių reumatoidinio artrito
požymių. Kartu randama kitų nesąnarinių simptomų, pvz., priekinis uveitas, periferinis entezitas
(kuris yra išskirtinis spondiloartropatijų simptomas), uždegimo sukeltas nugaros skausmas, taip pat
šeiminė anamnezė, ryšys su ŽLA B27. Spondiloartropatijos gali būti tik su ašiniu skeleto pažeidimu ir (ar) periferiniu sąnarių pažeidimu.
Ankilozinis spondilitas
Ankilozinio spondilito (AS) dažnis susijęs su ŽLA B27 paplitimu populiacijoje. Europoje AS paplitimas
0,2–1,2 %. Liga dažnesnė tarp pirmos eilės giminaičių tų pacientų, kuriems nustatytas ŽLA B27.
AS 2–3 kartus dažniau serga vyrai nei moterys, moterims ši liga paprastai progresuoja kur kas lėčiau.
AS dažniausiai suserga jauni, 15–30 metų, žmonės.
Klinika
Pagrindinius klinikinius požymius galima suskirstyti į skeleto (stuburo ir sąnarių) ir nesąnarinius.
Uždegimo sukelti nugaros skausmai ir sustingimas. Uždegimo sukeltas nugaros skausmas juntamas
giliai sėdmenyse. Jis bukas, sunkiai lokalizuojamas, jo pradžia neapibrėžta. Esant ankstyvoms
ligos stadijoms skausmai gali būti labai intensyvūs, lokalizuoti sakroileinių sąnarių srityje, kartais
skausmai būna dubenyje, tikslios lokalizacijos ligoniui nepavyksta apibūdinti. Dažniausiai iš pradžių
skausmas būna vienpusis, per kelis mėnesius tampa abipusis, nuolatinis, apatinė juosmens dalis tampa
skausminga ir sukaustyta. Skausmas susijęs su rytinio sustingimo pojūčiu, kuris būna stipresnis ryte
ir gali pažadinti iš miego.
Dažnai ligonius vargina krūtinės skausmai, entezopatijos (tam tikrų sričių aplink sąnarius jautrumas
ar skausmingumas). Gali būti ir periferinių sąnarių pažeidimas.
Sergantiems AS gali pasireikšti bendrieji simptomai, tokie kaip silpnumas, svorio kritimas, subfebrilus
karščiavimas. Neretai pasitaiko akių pažeidimų (pasireiškiančių ūminiu priekiniu uveitu ar
iridociklitu 30–40 % pacientų). AS būdingas kylantis aortitas, ilgainiui sukeliantis aortos vožtuvo
nepakankamumą, širdies laidumo sutrikimai, kardiomegalija, perikarditas. Ligai pažengus, gali būti
pažeidžiami plaučiai, atsiranda nervų sistemos (dėl kompresinių slankstelių lūžių), inkstų pažeidimų
(IgA nefropatija, mikroskopinė hematurija ir proteinurija, amiloidozė), osteoporozė.
Laboratorinė diagnostika
ŽLA B27 nustatomas iki 92 % sergančiųjų ankiloziniu spondilitu.
Daugumai pacientų nustatomi laboratoriniai uždegimo žymenys (padidėję ENG, CRB ir kt.).
Rentgenologinių sakroileito požymių, matomų konvencinėse rentgenogramose, atsiranda kur kas
vėliau (neretai tik po keleto ligos metų), todėl esant ankstyvoms ligos stadijoms rekomenduojama
atlikti kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tyrimą. KT geriau nustatomi vėlyvesni
kauliniai pokyčiai, tokie kaip erozija ar ankilozė, o MRT geriau matomi ankstyvieji uždegimo sukelti pokyčiai.

Gydymas
Rekomenduojami fiziniai pratimai, kitos reabilitacinės procedūros. Medikamentinis gydymas:
NVNU, gliukokortikosteroidai (dažniausiai į sąnarius), ligą modifikuojantys vaistai (LMV), biologinė terapija.
Nustačius uždegimo sukeltą nugaros skausmą ir įtarus ankilozinį spondilitą, ligonis toliau turi būti
tiriamas ir gydomas reumatologo.

Reaktyvusis artritas
Reaktyviuoju artritu (ReA) vadinamas artritas, chronologiškai susijęs su infekcija. Juo sergant gyvo,
besidauginančio mikroorganizmo iš sąnario išskirti nepavyksta. Atsiradus duomenų, kad ReA susijęs
su ŽLA B27 antigenu, šis artritas buvo priskirtas prie spondiloartropatijų. ReA dažniausiai serga jauni,
20–40 metų, žmonės, urogenitalinės kilmės ReA dažniau serga vyrai, kitos kilmės – vienodai dažnai
vyrai ir moterys.
ReA nustatomas tada, kai yra:
1. klasikiniai klinikiniai kriterijai (asimetrinis oligoartritas, ypač kojų, entezitas, nesąnariniai
simptomai) ir įrodyta Salmonella, Campylobacter, Yersinia, Shigella ar Chlamydia trachomatis infekcija;
2. klasikiniai klinikiniai kriterijai ir įrodyta kita infekcija (pvz., Clostridium difficile, Mycobacterium bovis);
3. ūmus artritas (taip pat ir monoartritas) ir įrodyta su ReA susijusi infekcija;
4. klasikiniai ReA klinikiniai kriterijai ir buvęs viduriavimas ar uretritas (cervicitas), nors konkretus sukėlėjas nenustatytas.
Klinika
Paprastai ligonis į gydytoją kreipiasi dėl viduriavimo, skausmingų lytinių santykių, pilvo skausmų,
akių uždegimo ir kt., tačiau dėl klinikinio pasireiškimo įvairovės infekcija neretai lieka nepastebėta.
Ligoniai, sergantys ReA, gali turėti bendro pobūdžio nusiskundimų (silpnumas, svorio kritimas,
nuovargis, karščiavimas). Dažniausiai būna ūminis mono- arba oligoartritas. Dažniausiai pažeidžiami
kojų sąnariai (keliai, čiurnos, klubai), rečiau rankų (pečiai, alkūnės, riešai). Neretai būna
rankų ir kojų pirštų daktilitai. Paprastai pažeidžiami 4–6 sąnariai, tačiau pasitaiko ir poliartritas.
Gan dažnai, ypač ligai užsitęsus, būna skausmų sakroileinių sąnarių srityje. Būdingas rytinis sąnarių
sustingimas, viso kūno sukaustymas.
Sergantiems ReA neretai pasireiškia įvairių tendinitų, tendovaginitų, peritendinitų. Ligoniai
neretai skundžiasi krūtinės skausmais, rečiau pasitaiko vidaus organų pažeidimų. Gali būti pažeidžiamos
gleivinės ir oda, akys. Retos, tačiau gyvybei pavojingos komplikacijos yra aortitas ir širdies laidumo sutrikimai.
Laboratoriniai tyrimai
Uždegimo proceso aktyvumo rodikliai (ENG, CRB) sergant ūminiu ReA būna smarkiai padidėję,
neretai pasitaiko nežymi neutrofilinė leukocitozė, normocitinė anemija. Ligai tapus lėtinei, šie
rodikliai neretai būna normalūs. Lėtiniais atvejais būna nežymi anemija.
Labai svarbūs mikrobiologiniai (urogenitalinio trakto nuograndų ar išmatų) ir kiti tyrimai, kuriais
nustatomos ReA sukėlusios bakterijos urogenitaliniame trakte ir žarnyne. Jei teigiami, jie paremia
ReA diagnozę ir yra naudingi net nesant klinikinių infekcijos požymių. Serologinių tyrimų reikšmė
identifikuojant chlamidijų sukeltą ReA nėra tokia svarbi kaip žarnyno infekcijų (salmoneliozės,
šigeliozės, jersiniozės ir kt.) atvejais, taip pat diagnozuojant artritą sergant Laimo liga, tonzilitu ar
virusinėmis ligomis. ŽLA B27 nėra pakankamai specifiškas diagnozuojant, tačiau aptikus šį antigeną
ReA diagnozės tikimybė padidėja.
Rentgeno diagnostika
Pažeistų sąnarių rentgenogramos atliekamos daugiau diferencinės diagnostikos tikslais nei
siekiant pagrįsti ReA, nes ligos pradžioje dažniausiai nustatomi tik minkštųjų audinių patinimas ir
nežymi osteoporozė, ligai tapus lėtinei gali būti randama ir erozijų bei sąnarinio tarpo susiaurėjimas.
Gydymas
Antibiotikų vartojimo klausimas iki šiol išlieka kontroversinis. Viena tikrai aišku – kad antibiotikai
skirtini visais atvejais, jei randama infekcija. Dabar pripažinta, kad esant urogenitalinei infekcijai
būtina gydyti ir ligonio partnerį. Antibiotikų, nustatytų pagal antibiotikogramą, kursas turi trukti
bent tris savaites. Ilgalaikio antibiotikų skyrimo (iki 3 mėnesių) klausimas lieka neatsakytas. Ar
tikslinga enterogeninį ReA gydyti antibiotikais, mokslininkai dar diskutuoja. Čia galioja ta pati
taisyklė, kad antibiotikai privalomai skirtini tik įrodžius infekcijos buvimą.
Ūminio ReA gydymas. Pirmiausia pažeistiems sąnariams reikia suteikti ramybę. Ūminiam ReA
gydyti skiriama NVNU. Geriamųjų kortikosteroidų skiriama tik sunkaus artrito atveju, esant širdies
laidumo sutrikimams ar akių pažeidimui.
Lėtinio ReA gydymas. Esant skausminiam sindromui skiriama NVNU, tačiau neretai gydymo
jais neužtenka. Skiriama LMV, reabilitacinės procedūros.
Psoriazinis artritas
Psoriazinis artritas (PsA) yra uždegiminis artritas, susijęs su psoriaze. PsA dažnis nėra tiksliai
žinomas, svyruoja nuo 0,04 % iki 1,4 %. PsA būdinga: pirštų distalinių savųjų sąnarių pažeidimas,
asimetrijos tendencija, nėra RF, yra spondiloartropatija, asociacija su ŽLA B27 ir ekstraartikulinių
audinių pažeidimas. Moterims dažniausiai pasitaiko simetrinio poliartrito forma, vyrams – spondilito
forma. Vaikams PsA pasitaiko rečiau nei suaugusiesiems, dažniausiai pasveikstama iki subręstant,
retai pasitaiko ir sunkių, luošinančių artrito formų.
Klinika
Yra 5 pagrindiniai PsA tipai (Raito (Wright), Mollo klasifikacija): distalinių interfalanginių
sąnarių artritas, destruktyvusis (mutiliuojantis) artritas, simetrinis poliartritas, kliniškai panašus
į reumatoidinį artritą, asimetrinis oligoartritas, spondiloartropatija. Dažniausiai PsA atsiranda jau
esant psoriazinių odos pokyčių, 15 % atvejų odos ir sąnarių pokyčių atsiranda kartu, o 5 % atvejų
artritas atsiranda anksčiau už odos pokyčius. Artrito pradžia paprastai nepastebima, bet retais
atvejais gali būti ūmi. PsA, kaip ir kitoms spondiloartropatijoms, būdingi daktilitai, tenosinovitai
ir entezitai, akių pažeidimai.
Laboratorinė diagnostika
Nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti PsA. Dažniausiai randami
padidėję ENG ir CRB. Ligą diagnozuoti padeda radiologiniai tyrimai.
Gydymas
Medikamentinis gydymas visų pirma priklauso nuo PsA pažeidimo tipo. Sergantiesiems oligoartritine
ar distalinių interfalanginių sąnarių PsA forma gydymas dažnai apsiriboja NVNU, o
sunkiam mutiliuojančiam artritui ar spondiloartropatijai gydyti taikoma LMV ir biologinė terapija.
Peroraliniai steroidai neretai sukelia psoriazės paūmėjimą, todėl šie preparatai vengtini, tačiau
rekomenduojamos lokalios jų injekcijos.
Enteropatiniai artritai
Enteropatiniai artritai – su uždegiminėmis žarnų ligomis (UŽL) susiję artritai, priskiriami spondiloartropatijų grupei.
Opinio kolito paplitimas yra 50–100 atvejų 100 000 gyventojų, Krono ligos – 75 atvejai 100 000 gyventojų. 

Gydymas
Įrodyta ilgalaikio sulfasalazino vartojimo nauda. Enteropatinėms artropatijoms gydyti vartojami ir kiti
LMV, gliukokortikosteroidai. NVNU gali sukelti žarnyno uždegimo paūmėjimą, tačiau šie vaistai plačiai
vartojami ir dažnai gerai toleruojami. Labai efektyvi biologinė terapija UŽL gydyti.

Prof. I. Butrimienė