Pacientai dažnai galvoja, kad nemalonus jausmas akyse ar pastebimas jų parau dimas yra pavojingi. Tačiau regėjimo sutrikimai visada yra pavojingesni nei tie, kurie regėjimo nesutrikdo. Susiliejantis vaizdas, kuris atsiranda dėl refrak cinių ydų, yra dažniausias akių sutrikimas. Jį ištirti sunkiausia. Kitos dažnos regėjimo problemos – tai dvejinimasis akyse, vienpusė fotopsija (plūdurai, žvaigždės, blykčiojančios šviesos akyse), dažniausiai atsirandančios dėl galinės stiklakūnio atšokos (GSA), ir susiliejantis matymas, susijęs su akių skausmu ar graužimu. Norint nustatyti teisingą diagnozę, reikia žinoti paciento amžių; ar simptomai yra vienpusiai, ar abipusiai; ar pradžia staigi, ar palaipsnė ir ar simp tomai pastovūs, ar pasitaikantys tik kartais. Sunkūs regėjimo sutrikimai daž niausi vyresnio amžiaus žmonėms. Visais atvejais turi būti įvertintas regėjimo aštrumas, panaudojant Sneleno lentelę. Dažniausios regėjimo sutrikimų priežastys – tai refrakcinės ydos, GSA (paprastai dėl stiklakūnio susitraukimo), migrena, ūminė uždaro kampo glau koma, katarakta, sausos akys, vaistų šalutinis poveikis ir praeinanti išeminė ataka (TIA). Kiti pasikartojantys negalavimai – tai akių alergija, paraudusios akys ir glaukoma. 

Pacientai 

Dažniausia susiliejančio matymo, pasireiškiančio jauniems pacientams, priežas tis – refrakcinė yda. Dvi pagrindinės refrakcinės ydos – tai miopija (trumpare gystė), būdinga paaugliams ir presbiopija (akomodacijos praradimas), būdinga pacientams, vyresniems nei 40 metų, kuriems reikia akinių, skirtų skaityti. Žai žaruojančios skotomos – kita dažna paauglių ir suaugusiųjų regėjimo problema. Jas patiria pacientai, sergantys migrena. Tai būna prodromas prieš jų galvos skausmą. Kai kurie pacientai skundžiasi tik žaižaruojančiomis skotomomis be galvos skausmo. Ši būklė žinoma kaip akių migrena arba migraine sans migraine, o pastaruoju metu pavadinta „migrenos aura be galvos skausmų“. Kiti pasitaikantys regėjimo sutrikimai ir regėjimo praradimo priežastys, išvar dintos įvade, dažniausiai būdingos vyresnio amžiaus asmenims. Katarakta, glau koma, plūdurų ir šviesos blyksnių matymas, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, TIA, vaistų šalutiniai poveikiai ir akių sausumas pasitaiko dažniausiai tik vyresnio amžiaus pacientams. Vyresnio amžiaus moterims dažnai išsausėja akys, todėl gali pradėti „lietis akyse“ ir (kartais) atsirasti akių graužimas bei karštumo jausmas. Vyresnio amžiaus pacientui staiga be skausmo atsiradęs vienpusis susiliejantis matymas, dažnai susijęs su santykine centrine skotoma ir vaizdo iškreipimu, rodo senatvinę geltonosios dėmės degeneraciją. Ji dažniausiai būna pagrindinė vyresnių nei 55 metų asmenų aklumo priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenų dvi neurologinės – oftalmologinės skubios medi cininės pagalbos reikalaujančios ligos – tai smilkininis arteriitas ir trečiojo nervo paralyžius. Smilkininis arteriitas pasireiškia laikinu (kai kuriais atvejais progre suojančiu) vienpusiu regėjimo praradimu, susijusiu su regėjimo lauko trūku mais. Smilkininiu arteriitu du kartus dažniau serga vyresnio amžiaus moterys nei vyresnio amžiaus vyrai. Pacientams su trečiojo galvinio nervo paralyžiumi staiga atsiranda dvejinimasis akyse su skausmu aplink akį ar difuziniu galvos skausmu. Kadangi apie 20 proc. vyresnio amžiaus asmenų trečiojo galvinio nervo paralyžių sukelia aneurizma, šiuos atvejus reikia ištirti nedelsiant. 

Simptomų pobūdis 

Gydytojas turi paklausti, ar susiliejantis matymas (1) yra vienodas abiejose akyse, (2) vienpusis ar abipusis, (3) pastovus ar protarpinis, (4) atsiranda žiūrint į arti, į toli ar bet kur, (5) yra staigios ar palaipsnės pradžios ir (6) nuo to laiko, kai pirmą kartą pastebėtas, pagerėjo ar pablogėjo. Labiau tikėtina, kad susiliejantis vienos akies matymas, ypač staigiai prasidedantis, atsirado dėl rimtos priežasties ir dėl akių pažeidimų. Jei susiliejantis matymas yra abipusis ir atsirado sveikam asmeniui palaipsniui per kelis mėnesius, greičiausiai yra refrakcinė yda. Jeigu vyresnio amžiaus pacientui labiausiai liejasi žiūrint į toli, šio simptomo priežastis greičiausiai katarakta, o jei į arti – tinklainės kraujotakos sutrikimai ar geltonosios dėmės degeneracija. Staiga atsiradęs susiliejantis vaizdas viena akimi (per dienas ar per savaites) paprastai nėra refrakcinė yda. Kai kuriems pacien tams susiliejantis vaizdas viena akimi yra atsiradęs seniai, tačiau pastebėtas tik prieš kurį laiką. Epizodiškai susiliejančio matymo dažniausiai nesukelia refrakcinės ydos. Vyresnio amžiaus asmenims šį simptomą gali sukelti glaukoma, išsėtinė sklerozė ar TIA. Trumpi susiliejančio matymo ar regėjimo praradimo epizodai, dažniau siai vienpusiai, bet kartais abipusiai, paprastai yra sukelti laikinų tinklainės krau jotakos sutrikimų dėl aterosklerozinių embolų iš miego arterijos baseino ar širdies, miego arterijos nepakankamumo ar vertebrobaziliarinio nepakankamumo. Pacientams, turintiems vertebrobaziliarinį nepakankamumą, gali laikinai atsi rasti dvejinimasis akyse ir susiliejantis vaizdas, lydimas galvos svaigimo. Epizo dinis apakimas atsiranda dėl miego arterijos nepakankamumo, kuris dažnai vadinamas amaurosis fugax. Kadangi 11 proc. šių pacientų išsivysto nuolatinis regėjimo netekimas, juos reikėtų nedelsiant ištirti. Sergantieji migrena patiria kelių tipų regėjimo auras. Skotomos – tai neryškaus matymo ar visiško aklumo plotai. Neigiamos skotomos – tai apibrėžtos, užtamsė jusios sritys regėjimo lauke, kurios atrodo tarsi permatomos ar tamsūs, mirgantys plotai. Neigiamos skotomos dažniausiai atsiranda regėjimo lauko centre ir plečiasi per visą regėjimo lauką, kartais apimdamos dalį kairiojo ar dešiniojo regėjimo lauko. Gali būti homoniminė hemianopsija arba regėjimas gali visiškai užtemti. Regėjimą gali sutrikdyti ir teigiamos skotomos, kurios dažnai apibūdinamos kaip ryškios, mirgančios, šaudančios ar žaižaruojančios šviesos. Jos taip pat atsiranda regėjimo lauko centre ir plečiasi, kol apima visą regėjimo lauką. Jeigu vyresnio amžiaus asmenims atsiranda laikinas susiliejantis vaizdas (su skausmu ir akies paraudimu) vienoje akyje, reikėtų įtarti ūminę uždaro kampo glaukomą. Staigus centrinio vaizdo praradimas vienoje akyje ir akies skausmas be paraudimo rodo optinį neuritą. 50 proc. pacientų su optiniu neuritu galų gale išsivysto išsėtinė sklerozė (IS). Prieš IS atsirandantis optinis neuritas dažniausiai būna vienpusis, o susiliejantis matymas gali tęstis kelias dienas. Išeminė neuro patija, dažnai dėl gigantinių ląstelių arteriito, paprastai pasireiškia įvairaus inten syvumo susiliejančiu matymu ir viršutinės ar apatinės regėjimo lauko dalies trūkumais. Regėjimo praradimas paprastai yra nuolatinis. Pacientai dažnai painioja dvejinimąsi akyse su susiliejančiu vaizdu. Žmonės, kuriems dvejinasi akyse, mato du objektus arba vieną šalia kito, ar vieną virš kito. Suaugusiesiems dvejinimąsi akyse dažniausiai sukelia vieno ar kelių užakinių raumenų silpnumas ar paralyžius. Šis paralyžius gali atsirasti dėl traumos, smegenų kraujagyslių pažeidimų, IS, skydliaukės ligų, sunkiosios miastenijos ar smegenų navikų. Dvejinimasis akyse dėl žvairumo dažniausiai pasitaiko vaikams. Jiems dėl šios būklės sunku koordinuoti abiejų akių žvilgsnius. Pacientams gali būti laikina egzotropija ar ezotropija. Maži vaikai su šiais simptomais paprastai nuslopina vieną iš vaizdų, todėl dvejinimusi akyse nesiskundžia. Dvejinimasis akyse dėl žvairumo dažniau pasitaiko suaugusiesiems, kai jų žvairumo kampas pasikeičia. Dvejinimasis akyse gali būti vienpusis ar abipusis, taip pat nuolatinis ar pasi taikantis tik kartais. Pacientai su vienos akies dvejinimusi patiria tokį simptomą uždengę vieną akį. Dažniausiai tai sukelia lęšiuko drumstys. Šiek tiek panirę lęšiukai, dėl traumos ar Marfano sindromo, – tai reta dvejinimosi vienoje akyje priežastis. Jei asmuo sveikas, vienpusis dvejinimasis akyse rodo galimą isteriją. Nuolatinis abipusis dvejinimasis akyse gali būti sukeltas galvos traumos ar išo rinių akies raumenų ir juos įnervuojančių galvinių nervų patologijos. Jei yra visiškas trečiojo galvinio nervo paralyžius ir pažeistas vyzdys, galima aneurizma. Po susiliejančio vaizdo, antras pagal dažnumą skundas yra plūduriuojančios dėmės regėjimo lauke ir šviesų blykčiojimai. Plūdurus ir blyksnius sukelia sti klakūnio susitraukimas. Jie atsiranda vidutinio amžiaus ir vyresniems pacien tams. Šviesos blyksniai paprastai pastebimi smilkininiuose laukuose, ypač, jei pacientas yra tamsioje ar menkai apšviestoje patalpoje. Blyksnius sukelia stikla kūnio susitraukimas ir atsitraukimas nuo tinklainės bei jos stimuliavimas. Sti klakūnio plūdurai matomi, kai stiklakūnis atsitraukia nuo tinklainės ir kartu atsikabina stiklakūnyje nusėdusios dalelės. Pacientai šiuos plūdurus apibūdina kaip juodus ar pilkus taškus regėjimo lauke, žiūrint į šviesų pagrindą, pavyz džiui, dangų ar šviesiai nudažytą sieną. Nei šviesos blyksniai, nei stiklakūnio plūdurai nėra pavojingi, tačiau tokį pacientą turi ištirti oftalmologas, nes šie simptomai gali būti tinklainės atšokos ženklas. Panašiai, jei po to, kai pacientas patiria šviesos blykčiojimus ar plūdurų lietų, atsiranda periferinio regėjimo lauko trūkumai, reikėtų įtarti tinklainės atšoką ir pacientą turėtų ištirti oftalmologas. Ratilai aplink šviesas – tai dažnas pacientų su ūmine uždaro kampo glaukoma simptomas. Greitą santykinės centrinės skotomos atsiradimą, susijusį su per kreiptu vaizdu, dažnai sukelia senatvinė geltonosios dėmės degeneracija. Akių paraudimą gali sukelti kraujavimas po jungine, episkleritas, skleritas, pterygium, ūminė uždaro kampo glaukoma, paviršinis keratitas, ūminis priekinis uveitas ir (dažniausiai) konjunktyvitas. Virusinis konjunktyvitas – dažniausia paraudusių akių priežastis. Kartu būna junginių hiperemija, ašarojimas ir vandeningos išskyros iš akių. Jis gali prasidėti vienoje akyje, greitai išplisti į kitą akį, būti labai užkrečiamas ir susijęs su viršu tinių kvėpavimo takų infekcija. Bakterinis konjunktyvitas paprastai prasideda vienoje akyje, o į kitą išplinta per 2 dienas. Būdingas stiprus ašarojimas ir gleivingos pūlingos išskyros iš akių, dėl kurių apsivelia blakstienos ir sulimpa vokai. Šie visi požymiai dažniausiai pastebimi atsibudus. Alerginis konjunktyvitas gali būti vienintelis alerginių ligų pasireiškimas, tačiau dažniausiai yra ir kitų simptomų, pavyzdžiui, čiaudėjimas, blefaritas, akių ir (ar) burnos viršutinės dalies niežėjimas. Sezoninis alerginis konjunktyvitas – tai dažniausia alerginio konjunktyvito forma, susijusi su ore esančiomis medžių, žolės, sėklų žiedadulkėmis. Paprastai pastebimas ašarojimas, deginimas, niežtin čios akys, čiaudėjimas, sloga ir skystas vandeningas sekretas iš akių. Nuolatinis alerginis konjunktyvitas pasireiškia panašiais simptomais, kurie dažnai stebimi ištisus metus. Paprastai Dažniausiai jį sukelia namų aplinkoje esantys alergenai. Tai gali būti gyvūnų pleiskanos, dulkės ir dulkių erkutės. Jei simptomų pradžia sutampa su šildytuvo įjungimu, kaltos dulkių erkutės. Pavasarinis keratokon junktyvitas, trunkantis iki 10 metų, yra sezoninis. Juo serga vyrai ir berniukai nuo 3 iki 20 metų amžiaus. Kontaktinis akių konjunktyvitas apima akių paviršių ir vokus. Tai medikamentinio konjunktyvito forma, nes vartojami akių vaistai, skirti sezoniniam ar alerginiam konjunktyvitui gydyti. Regėjimo praradimas būdingesnis vyresnio amžiaus asmenims. Jį paprastai sukelia su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, katarakta ir diabetinė retinopatija. Nors šios ligos gali nepasireikšti tam tikrais požymiais, būdingiausi jų pasireiškimo simptomai – tai susiliejantis vaizdas, centrinės sko tomos, negalėjimas skaityti, kai yra geltonosios dėmės degeneracija; regėjimo lauko trūkumai, kai yra glaukoma; akinimas, ratilai, susiliejantis vaizdas, dveji nimasis vienoje akyje, kai yra katarakta ir regėjimo lauko trūkumai, susiliejantis vaizdas, sutrikęs naktinis matymas, kai yra diabetinė retinopatija. Visus pacien tus, praradusius regėjimą, reikia nukreipti pas oftalmologą, kad jis ištirtų. SuSiję SimPtomai Jei susiliejantis vaizdas ar dvejinimasis akyse atsiranda tik kartais ir susijęs su galvos svaigimu, reikėtų įtarti TIA slankstelinės – pamatinės arterijų baseine. Jei vyresnio amžiaus asmenys skundžiasi, kad sunku vairuoti naktį dėl žibintų šviesos akinimo ar sunku vairuoti dieną, kai ryški saulės šviesa, reikėtų įtarti kataraktą. Jei susiliejantis vaizdas susijęs su ratilais aplink šviesas, akies ir galvos skausmu, greičiausiai yra glaukoma, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Sergant ūmine uždaro kampo glaukoma, akis dažniausiai yra paraudusi, o pacientą pykina ir jis vemia. Jei atsirandantis tik kartais ar progresuojantis susiliejantis vaizdas viena akimi atsiranda vyresnio amžiaus pacientui ir yra susijęs su nak tiniu galvos skausmu, reikėtų įtarti smilkinio arteriitą, ypač, jei čiuopiama skaus minga smilkinio arterija. Vyresnio amžiaus pacientai su regėjimo negalia dažnai turi ir judėjimo sutrikimų. Jeigu regėjimo sutrikimai susiję su akies skausmu, reikėtų pagalvoti apie iritą ar ūminę glaukomą. Akies skausmas be regėjimo sutrikimų ar paraudimo rodo neurologinę etiologiją, pavyzdžiui, trišakio nervo neuralgija. Kadangi dauguma pavojingų situacijų, susijusių su akių paraudimu, paprastai nepažeidžia abiejų akių iškart, vienos akies paraudimas yra grėsmingesnis požymis nei abiejų. Jeigu akies paraudimas susijęs su jos skausmu, reikėtų pagalvoti apie iritą, glaukomą, akiduobės celiulitą ar ragenos įdrėskimą. Fotofobija ir paraudusi akis rodo iritą, keratopatiją ar glaukomą. Staigus susiliejančio vaizdo atsiradimas abiejose akyse gali būti sukeltas staigių gliukozės koncentracijos serume pokyčių. Tai nutinka sergantiesiems diabetu. Nors staiga atsirandantis susiliejantis vaizdas gali būti nustatomas pacientams, kurie serga diabetu, kartais tai gali būti pradinis cukri nio diabeto požymis. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus 

Daugelis vaistų, iš jų anticholinerginiai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ir psichotropiniai, gali sukelti susiliejantį vaizdą dėl sutrikdytos akomodacijos. Ilgalaikis kortikosteroidų ar fenotiazinų vartojimas gali sukelti kataraktą, dėl kurios susilieja vaizdas. Antihistamininiai, kurie mažina ašarų gamybą, ir karšta, sausa aplinka gali sustiprinti sausų akių simptomus. Regėjimo haliucinacijas ir metamorfopsiją gali sukelti haliucinogeniniai preparatai. Pacientai, kuriems pasi reiškia toksinės digitalio reakcijos, gali skųstis, kad viską mato geltonai ar tarsi viskas būtų padengta sniegu. Tokie vaistai kaip sildenafilis, naudojamas erekcijos sutrikimams gydyti, gali sukelti regėjimo sutrikimus, taip pat ir vaizdo mėly numą. Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie plečia vyzdį, gali sukelti ūminę uždaro kampo glaukomą ir su ja susijusius simptomus – skausmą, akies paraudimą ir susiliejantį vaizdą. Amaurosis fugax (trumpalaikį apakimą) gali sukelti sumažėjęs kraujospūdis dėl vaistų vartojimo, aritmijos ar sumažėjęs širdies išmetimo tūris, taip pat embolai iš miego arterijos baseino. Šokoladas, raudonas vynas ir kraujagysles plečiantys vaistai gali sukelti migrenos regėjimo auras, su ar be galvos skausmo. Sumažėjęs apšvietimas dar labiau susilpnina dėl kataraktos sutrikusią regą. Nustatyta, kad pakaitinė hormonų terapija susijusi su akių sausumu, tačiau kituose tyrimuose parodyta, kad pakaitinė hormonų terapija palengvina akių sausumo problemas. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus 

Jeigu regėjimo aštrumas pagerėja žvelgiant per mažą smeigtuko galvutės dydžio skylutę, tai rodo, kad tinklainės funkcija yra gera, o regėjimo sutrikimų priežas tis – refrakcinės ydos. Jei dvejinimasis akyse sumažėja pridengus vieną akį, jo priežastis gali būti užakinių raumenų silpnumas ar paralyžius. Šį silpnumą gali sukelti neuropatija, IS, skydliaukės ligos, sunkioji miastenija, diabetas, trauma ar procesas galvos smegenyse, taip pat navikas ar aneurizma. Jei ryškiau apšvie tus regėjimas pagerėja, galima katarakta. Jei pacientas pastebi, kad šviesos pri gesinimas ar žiūrėjimas šalia objekto pagerina regą, reikėtų įtarti geltonosios dėmės degeneraciją. 

Klinikinis ištyrimas 

Būtina įvertinti regėjimo aštrumą, panaudojant Sneleno lentelę. Jei regėjimo aštrumas sumažėjęs, jį reikia įvertinti, kai pacientas žiūri per mažą smeigtuko galvutės dydžio skylutę, pradurtą popieriuje. Jei tai pagerina regėjimo aštrumą, yra refrakcinė yda. Jungines reikia ištirti dėl paraudimo, kuris gali rodyti užde gimo ar alergijos procesą ir glaukomą. Ūminė glaukoma gali sukelti ragenos edemą ir padrumstėjimą. Pacientą reikėtų ištirti, ar nėra santykinio kylančiojo nervo vyzdžio reflekso defekto (SKVD). Šis testas atliekamas pacientui pažiūrėjus į toli, o tada pašvietus į vieną akį, tuo sukeliant vyzdžio susitraukimą vienoje akyje ir kartu vyzdžio susitraukimą kitoje akyje. Šviesa tada greitai perkeliama priešais kitą vyzdį, kuris turi dar labiau susitraukti. Jei šio papildomo vyzdžio susitraukimo nėra, o vyzdys išsiplečia, yra SKVD. Šį testą reikia pakartoti kelis kartus. Jeigu randamas SKVD, reikalingas tolesnis oftalmologo ištyrimas. Jei SKVD nėra, tai galima teigti, kad greičiausiai nėra ir vienpusės optinio nervo ligos ar išplitusio tinklainės paken kimo. Pavyzdžiui, SKVD nėra, esant geltonosios dėmės degeneracijai ar katarak tai, bet yra lėtinės glaukomos, tinklainės atšokos ir optinio neurito atvejais. Vyzdžio dydį ir formą taip pat reikia įvertinti. Esant ūminei glaukomai, vyzdys yra verti kaliai ovalus. Jeigu akis nėra apimta uždegimo ir nėra SKVD, galima katarakta, stiklakūnio drumstys ir geltonosios dėmės degeneracija. Jeigu akis neparaudusi, o SKVD yra, reikėtų įtarti lėtinę glaukomą. Be to, lėtinę glaukomą reikia įtarti, jei optinis diskas yra pagilėjęs, o periferinis regėjimo laukas susiaurėjęs. Įtarus lėtinę glau komą, reikia ištirti periferinį regėjimo lauką, nes pacientui jis gali būti labai susiaurėjęs, visai to nepastebint. Tonometrija padeda nustatyti diagnozę. Esant senatvinei geltonosios dėmės degeneracijai, akių dugne gali būti stebi mos drūžės (atskiros raudonai geltonos tinklainės pigmento dėmelės dėmės srityje). Akių dugne gali būti stebimi neovaskuliarizacijos ir kiti diabetinės reti nopatijos požymiai. Schirmer testas gali parodyti pacientų su sausomis akimis sumažėjusią ašarų gamybą. Vandeningų išskyrų yra, kai sergama virusiniu ar alerginiu konjunktyvitu, o pūlingų – esant bakteriniam konjunktyvitui. 

Diagnostiniai tyrimai 

Sistemines ligas padeda nustatyti tokie tyrimai kaip visapusiškas kraujo tyrimas, skydliaukės tyrimai dėl hipertireozės, kuri gali sukelti akies judinamųjų raumenų paralyžių, gliukozės ir glikozilinto hemoglobino koncentracijos nustatymas, norint diagnozuoti diabetą, nes šis gali sukelti refrakcines ydas, diabetinę retino patiją ir (retai) akies judinamųjų raumenų paralyžių. Įtarus smilkininį arteriitą, reikėtų atlikti eritrocitų nusėdimo greičio tyrimą (ENG) ir paimti smilkininės arterijos biopsiją. 

Retesnės diagnozės 

Smegenų navikai ir aneurizmos gali sukelti centrinio regėjimo sutrikimus ir akies judinamųjų raumenų paralyžių. Kai kuriems vaistams būdingas toksinis povei kis įvairioms akių dalims, pavyzdžiui, anticholinerginiai ir psichotropiniai gali sukelti akomodacijos sutrikimus. Centrinės tinklainės arterijos ar jos atšakų užsi kimšimas – tai amaurosis fugax atitikmuo, pasireiškiantis nuolat. Ūmus ir beskausmis regėjimo praradimas dažniausiai atsiranda dėl miego arterijos ate rosklerozės, kai aterosklerozinės plokštelės gabalėliai migruoja į tinklainės arte rijas. Šios būklės žymiai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims su aukštu kraujospūdžiu bei hiperlipidemija ir anksčiau buvusiu miokardo infarktu. Gigantinių ląstelių arteriitas, kuris dažniausiai pažeidžia smilkininę arteriją, gali apimti ir slankstelinės – pamatinės arterijų sistemą, dėl to atsiras dvejini masis akyse ir galvos svaigimas. Retai kavernozinio ančio sindromą ar trečiojo galvinio nervo paralyžių sukelia aneurizmos. Ir aneurizmos, ir išeminės būklės gali sukelti akies judinamųjų raumenų paralyžių. Neilgai trunkantis vienpusio, į neuralginį panašaus, galvos skausmo priepuo lio su junginės infekcija bei ašarojimu (SUNCT) sindromas dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 50 metų vyrams. Skausmas paprastai yra vienpusis, aštrus ar deginantis ir trunka 10–120 sekundžių. Su juo gali būti susijęs vienpusis nosies užgulimas, ašarojimas ir padidėjęs akispūdis. Chlamydia trachomatis akių infekcija (sukelianti trachomą, pagrindinę aklumo priežastį pasaulyje) retai pasitaiko suaugusiesiems Jungtinėse Valstijose, kur dažniausiai ši infekcija sukelia konjunktyvitą, visais atvejais lytiniu keliu perduodamą ligą. Kraujavimą po jungine dažniausiai sukelia trauma, bet taip pat gali atsirasti dėl trapių junginės kraujagyslių, aukšto kraujospūdžio, antikoaguliantų varto jimo, krešėjimo sutrikimų ir (retai) trichineliozės.