Miego sutrikimas

Apie 40 % pirminės sveikatos priežiūros centruose besilankančių pacientų kokia nors forma
sutrikęs miegas. Beveik kiekvienam sergančiam depresija miegas sutrinka. Kitų psichikos ligų (šizofrenijos,
demencijos, bipolinio sutrikimo) atvejais miego sutrikimų skaičius tik nežymiai mažesnis.
Miegas būtinas normaliai smegenų veiklai ir apskritai individui fukcionuoti. Retos ligos – šeiminės
idiopatinės insomnijos – atveju asmenys beveik nemiega ir miršta jauni. Nepakankamos
trukmės miegas sutrikdo nuotaiką, daro įtaką kognityvinėms funkcijoms ir iškreipia normalų
hormoninį ritmą. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė – 7–8 val. Jei suaugęs žmogus nuolat
miega mažiau nei 6 val., tai byloja apie miego trūkumą, daugeliui tokių žmonių būna sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
Miegas būdingas visoms gyvūnų rūšims, tačiau tik kai kurioms (pvz., primatams) būdingas
vientisas miego periodas per parą. Senstant ilgėja būdravimo periodas naktį – daugiausiai dėl
atsirandančios miego fragmentacijos.
Diagnostika
Svarbu išsiaiškinti nemigos pobūdį. Būtina išsiaiškinti:
▶▶Kada pacientas keliasi ir gulasi? Ar šis režimas reguliarus? Ar jis nedirba pamainomis? Koks jo gyvenimo stilius?
▶▶Per kiek laiko jis užmiega? Ar dažnai nubunda naktį? Per kiek laiko vėl užmiega? Kaip vertina savo miego kokybę?
▶▶Kiek blogų naktų būna per savaitę? Kokią įtaką tai turi kasdieninei veiklai?
Klausimai tolesnei miego sutrikimo formos diferenciacijai:
▶▶Ar pacientas jaučiasi mieguistas ir (ar) užmiega dieną? (Hipersomnija, blogas miego režimas.)
▶▶Kokia jo nuotaika pastaruoju metu? Ar jam teikia malonumą socialinė veikla, šeima? (Depresija.)
▶▶Ar jis gali ramiai gulėti? Ar kojos neramiai trūkčioja gulint? (Neramių kojų sindromas, periodiniai kojų judesiai.)
▶▶Ar jis staiga užmiega dieną? Ar jį apima silpnumas susijaudinus, pvz., juokiantis? (Narkolepsija.)
▶▶Ar jam kas nors yra sakęs, kad knarkia? Ar jam nenutrūksta kvėpavimas miegant? (Miego apnėjos sindromas.)
▶▶Kokius medikamentus vartoja? Ar piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, vaistais, rūko?
Klasifikacija
Skiriamos 3 sutrikimų grupės.
▶▶Insomnija (nemiga) – nepakankama miego trukmė arba blogos kokybės miegas.
▶▶Hipersomnija (mieguistumas) – patologinis mieguistumas dieną.
▶▶Parasomnijos – neįprasti poelgiai miegant. 

Insomnija (nemiga).

Nemiga yra nepasitenkinimo gyvenimu šaltinis, dažna darbo pravaikštų
priežastis, be to, ji susijusi tiek su somatinėmis ligomis (galbūt dėl sumažėjusio natūralaus imuniteto),
tiek su psichikos ligomis.
Priežastys. Gali būti apibrėžiamos kaip užmigimo mechanizmo sutrikimas arba per didelis
būdravimo sistemų aktyvumas. Per didelis aktyvumas yra nerimo pasekmė (prieš egzaminus ar
esant nerimo sutrikimams, pvz., nerimas dėl galimo neužmigimo). Taip įsisuka ydingas ratas: žmogus
jaudinasi, įtempia raumenis, įtemptai galvoja apie miegą, o tai savo ruožtu trukdo užmigti. Padidėjęs
budrumas taip pat būdingas depresijai ir manijai.
Klinika:
▶▶Miegas per trumpas.
▶▶Ilgai trunka, kol užmiega.
▶▶Miegas blogos kokybės ar nesuteikiantis poilsio jausmo.
▶▶Sutrikusi kasdienė veikla, pavyzdžiui, nuovargis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties sutrikimai, prasta nuotaika.
Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Diagnostika paremta paties paciento pateikiamais skundais.
Svarbu atmesti kitas nemigos priežastis (neramių kojų sindromą, parasomnijas, naktinį siaubą, naktinį vaikščiojimą).
Gydymas:
▶▶Galimo streso identifikacija.
▶▶Pirminės priežasties pašalinimas, o jei tai liga – gydymas.
▶▶Kitų nemedicininių miegą trikdančių veiksnių nustatymas.
▶▶Tinkamų miego įpročių formavimas.
▶▶Psichoterapinės priemonės – gali būti efektyvi kognityvinė psichoterapija, orientuota į negatyvias mintis, susijusias su miegu.
▶▶Medikamentinis gydymas:
▷▷ Daugelis vaistų nemigai gydyti antagonistiškai veikia GABA-A benzodiazepininius receptorius
(zopiklonas, zolpidemas, temazepamas, lorazepamas, klonazepamas ir kt.) ir gali sukelti
šalutinius reiškinius, tokius kaip miorelaksacija, atminties sutrikimai, ataksija, susilpnėjusi
reakcija. Jų reikėtų atsargiai skirti esant miego apnėjai. Ilgiau vartojant vystosi priklausomybė.
▷▷ Gali būti vartojami įvairių klasių antidepresantai, ypač kai, be nemigos, yra neurozinių, afektinių sutrikimų.
Hipersomnija (mieguistumas).

Sutrikimai, kuriems būdinga patologinio mieguistumo būsena
dieną. Šią būseną svarbu skirti nuo nuovargio ir noro miegoti. Paplitimas: 37 % suaugusių asmenų
kelias dienas per mėnesį būna tokie mieguisti, kad tai kenkia kasdienei jų veiklai, o 16 % suaugusiųjų
būna mieguisti kelias dienas per savaitę. Dažniausi – miego apnėja ir narkolepsija.
Miego apnėja. Miegant sutrinka oro patekimas pro viršutinius kvėpavimo takus. Dėl to vystosi
hipoksija ir hiperkapnija, suaktyvėja smegenų kamiene esantis kvėpavimo centras, o miegas tuo metu tampa paviršutiniškas ir kartais visai nubundama.
Priežastys.

Dėl anatominių ypatybių susiaurėję viršutiniai kvėpavimo takai. Pacientai dažniausiai
būna garsiai knarkiantys vyrai, turintys antsvorio ir storą kaklą. Miego svyravimai gali kartotis
šimtus kartų per naktį, taip trikdyti miegą ir kelti mieguistumą dieną.
Klinika:
▶▶Nuolatinis mieguistumas dieną.
▶▶Garsus knarkimas.
▶▶Naktiniai kvėpavimo sustojimai.
▶▶Vėl kvėpuoti pradedama su triukšmingais įkvėpimais, gargaliavimais ar net staigiais judesiais.
▶▶Pats pacientas dažniausiai viso to nejunta.
▶▶Galimos santuokinės problemos.
▶▶Kartais rytais – sausa burna, skaudanti gerklė, galvos skausmas.

 Diagnostika paremta klinika ir artimųjų suteikiama informacija. Specializuotuose
centruose matuojamas iškvepiamo oro greitis, dujų koncentracija kraujyje, atliekama polisomnografija
su elektroencefalograma ir naktį filmuojamas pacientas.
Gydymas. Efektyviausias gydymas – svorio korekcija. Taip pat naudojamos specialios kaukės,
gerinančios oro patekimą į plaučius. Kartais taikomos chirurginės procedūros.


Narkolepsija.

Visą gyvenimą trunkanti būsena, trukdanti produktyviai dirbti, mokytis, kenkianti
asmeniniams santykiams. Ji pasitaiko 0,04 % žmonių. Liga dažniausiai prasideda viduriniu gyvenimo periodu.
Priežastys. Liga siejama su neuronų gaminamų peptidų – oreksinų (taip pat vadinamų hipokretinais) trūkumu.
Klinika:
▶▶Mieguistumas dieną ir dažnai ištinkantys užmigimo priepuoliai.
▶▶Katapleksijos reiškiniai (staigus raumenų tonuso praradimas).
▶▶Hipnogoginės ar hipnopompinės haliucinacijos.
▶▶Fragmentiškas nakties miegas.
Diagnostika. Paremta klinika ir specifiniais laboratoriniais tyrimais.
Gydymas. Kadangi tai viso gyvenimo liga, pacientai turi būti supažindinami su jos ypatybėmis.
Taip pat apie ligą turi būti informuoti paciento artimieji, bendradarbiai, bendramoksliai. Kartais
planiniai užmigimai dieną gerina ligos eigą, tokiais atvejais tam turėtų būti sudaromos sąlygos.

Parasomnijos.

Neįprasto elgesio epizodai miegant, trikdantys patį pacientą ar jo artimuosius.
Beveik visos parasomnijos būna išprovokuotos nerimo ir dažnai lydimos nerimo ar depresijos sutrikimų.
Kliniškai svarbus kriterijus – ar pacientas atsimena tuos epizodus. Parasomnijų, kylančių gilaus
miego fazėje, pacientas neatsimena, o REM fazės parasomnijas atsimena. Parasomnijos skirstomos
pagal tai, kokio miego fazėje jos kyla.
Parasomnijos, kylančios gilaus miego (ne REM) metu
Naktinis siaubas. Prasideda nuo riksmo. Pacientas atsisėda lovoje, kartais su siaubo grimasa
veide, gali bėgti iš kambario pro duris ar pro langą, gynybos tikslais ką nors užpulti. Naktinis siaubas
gana dažnas vaikystėje (2–3 metų), jį bent kartą patiria 30–40 % vaikų. Vėliau susirgimų mažėja.
Kartais sutrikimas tęsiasi ir brandžiame amžiuje, dažniau 20–30 metų, kartojasi sunkiais gyvenimo laikotarpiais.
Priežastys. Manoma, kad siaubo jausmas atsiranda dėl lėto miego fazėje atsiradusių sudirginimo
židinių smegenyse. Tuo metu kognityvinės funkcijos būna „išjungtos“ ir dėl to elgesį lemia požieviniai židiniai.
Klinika:
▶▶Pasikartojantys staigūs nubudimo epizodai, dažniausiai pirmame nakties trečdalyje, lydimi riksmo.
▶▶Siaubas ir autonominės nervų sistemos sujaudinimo reiškiniai.
▶▶Nereagavimas į mėginimus raminti.
▶▶Visiška ar dalinė epizodo amnezija.
▶▶Fragmentiniai siaubo, dusimo prisiminimai.
▶▶Didelio streso išgyvenimas.
Diagnostika. Remiamasi anamnezės duomenimis, patvirtinama miego tyrimų laboratorijose
naudojant polisomnografiją ir filmuojant miegantį pacientą.
Gydymas. Būtina paaiškinti pacientui, kad valios pastangos nepadeda. Reikėtų pašalinti veiksnius,
galinčius provokuoti šias būsenas (alkoholis, miegas svetimoje vietoje). Būtina užtikrinti, kad
pacientas negalėtų iššokti pro langą ar netikėtai išbėgti pro duris. Nustatyta, kad šiam sutrikimui
gydyti efektyvūs klonazepamas ir paroksetinas.

Vaikščiojimas miegant


Priežastys. Nėra žinomos, bet tai per gyvenimą patiria 15–20 % žmonių. Gydoma retai, nebent
kyla grėsmė pačiam pacientui ar jo artimiesiems.
Klinika. Pagrindinis sutrikimo simptomas – nesąmoningai atliekami veiksmai, nereaguojant į
aplinką ar kitus žmones. Dažniausias elgesys – vaikščiojimas. Gali būti ir kitokio elgesio elementų
– rengimosi, arbatos ruošimo, stalo įrankių dėliojimo. Kartais sutrikimas būna išprovokuotas noro
šlapintis: pacientas atsikelia, miegodamas nueina į tualetą, pasišlapina ir grįžta į lovą, kitą dieną to neprisimena.
Gydymas. Svarbu pašalinti provokuojančius veiksnius ir užtikrinti saugią aplinką vaikščiojančiam
pacientui. Gydymas toks pat kaip ir naktinio siaubo, tačiau taikomas rečiau.


Sumišusio budrumo būsena (confusional arousals).

Ji pasireiškia pusiau sąmoningais veiksmais, pavyzdžiui, daiktų tvarkymu miegamajame. Kai kurie žmonės pasiruošia valgio ir valgo, tačiau daro tai nesąmoningai, todėl valgo netinkamą maistą, pavyzdžiui, sviestą, žalią mėsą. Sutrikimas
dar vadinamas valgymo miegant sutrikimu. Dažniausiai šių epizodų būna pacientui neatsikeliant iš
lovos. Yra duomenų apie seksą naktį su lovos partneriu, kuris šiaip potraukio nesukeldavo.

Griežimas dantimis

Šis sutrikimas dažniausiai nustatomas stomatologų dėl dantų paviršiaus pažeidimų.
Jis taip pat pasireiškia dantenų ir galvos skausmu. Retai trukdo pacientui, dažniau – lovos
partneriui. Sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau sutrikimas paūmėja streso laikotarpiais ar esant
generalizuotam nerimo sutrikimui. Griežimas dantimis dieną gali būti ekstazio vartojimo požymis.
Gydoma pritaikant specialias dantų apsaugas.
Krūpčiojimas naktimis ir naktinis kalbėjimas.

Naktinis krūpčiojimas pasireiškia atskirų raumenų grupių trūkčiojimu, dažniausiai paviršutiniško miego metu – miego pradžioje ir retai turi nepageidaujamų pasekmių. Jei pasireiškia stipriai, gali pažadinti žmogų ir nubudimas dažniausiai būna
susijęs su kritimo jausmu. Greičiausiai šis reiškinys susijęs su fiziniu aktyvumu prieš pat miegą, ypač jei asmuo užmiega labai greitai.
Naktinis kalbėjimas dažnas paviršutiniško miego metu, retai turi kokių nors nepageidaujamų pasekmių.
Parasomnijos, kylančios greitų akių judesių (REM) metu
Naktiniai košmarai.

Juos patiria daugelis sveikųjų. Žmonės košmarus toleruoja, jei jie nėra dažni.
Kreipiamasi dėl dažnų, pažadinančių košmarų. Nuo naktinio siaubo košmarai skiriasi tuo, kad
nubudęs žmogus iš karto supranta kur esąs, prisimena sapną ir gali jį išsamiai atpasakoti. Manoma,
kad sapną pasakojant kelis kartus per dieną sudaromos sąlygos jam pasikartoti ateinančią naktį.
Potrauminio streso sutrikimo (PSS) ar depresijos atvejais naktiniai košmarai kur kas dažnesni. PSS
atveju košmare kartojasi traumavusi situacija, sukeldama itin didelį stresą. Be to, tai gali sukelti
problemų lovos partneriui, nes nevisiškai nubudęs pacientas gali klaidingai atpažinti šalia esantį
asmenį ir gindamasis jį pulti. Veiksminga individuali ir grupinė psichoterapija.
Miego paralyžius
Priežastys. Nežinomos. Pasireiškia dėl skeleto raumenų atonijos, besitęsiančios pacientui bundant.
Tai dažniausiai įvyksta REM epizodo pabaigoje. Per gyvenimą patiria 3 % žmonių, iki 20 %
pasitaiko turintiems nerimo sutrikimų.
Klinika. Pabudimas iš miego su baimės jausmu, negalint pajudėti. Kartais juntamas nepakaliamas
krūtinės sunkumas. Dažnai visiškai orientuotas, nors slogaus sapno įspūdis tęsiasi.
▶▶Kartais jaučia, kad nutiks kažkas blogo.
Gydymas. Miego įpročių koregavimas. Kartais efektyvūs SSRI grupės antidepresantai.

Doc. R. Aranauskas