Geležies stokos anemija (GSA) – tai būklė, kai trūkstant geležies sumažėja eritrocitų ir hemoglobino
kraujo tūrio vienete. Dėl to sutrinka deguonies pernešimas ir jo apykaita organizme, atsiranda hipoksemija ir audinių hipoksija, sutrinka metabolizmas ir imunitetas. GSA yra dažniausia vaikų kraujo liga. Jos priežasčių yra daug ir įvairių.
GSA priežastys
A. Prenatalinės:
▶▶geležies stygius antroje nėštumo pusėje motinos organizme, pvz., dėl neracionalios mitybos,
įpročių, blogų gyvenimo sąlygų;
▶▶somatinės motinos ligos, pvz., virškinamojo trakto, toksikozė antroje nėštumo pusėje;
▶▶placentos kraujotakos nepakankamumas;
▶▶vaisiaus, motinos, placentos kraujavimas; neišnešiojimas, daugiavaisis nėštumas.
B. Intranatalinės:
▶▶ankstyvas arba pavėluotas virkštelės nukirpimas;
▶▶intranatalinis kraujavimas dėl gimdymo traumos.
C. Postnatalinės:
▶▶mažai geležies kūdikio, vaiko maiste, pvz., kūdikiui vėlyvas ir nepakankamas liesos mėsos
davimas, maitinimas vienarūšiu maistu, įvairių miltų ir (arba) daržovių košėmis, o vaikams –
liesos mėsos, žuvies trūkumas paros maisto racione;
▶▶padidėjęs geležies poreikis dėl spartaus augimo, pvz., neišnešiotiems ir per mėnesį priaugantiems
1 kg ar daugiau kūdikiams, mažiems vaikams (nuo 6 mėn. iki 2 metų), taip pat
paaugliams;
▶▶sutrikęs geležies pasisavinimas, pvz., dėl malabsorbcijos ir kitų virškinimo trakto ligų, ūminių
ir lėtinių uždegiminių ligų;
▶▶padidėjęs geležies netekimas, pvz., dėl kirmėlių invazijos, nukraujavimo;
▶▶sutrikęs geležies pernešimas dėl per mažo transferino aktyvumo ir (arba) sumažėjusio jo
kiekio organizme.
Po gimimo organizmas naudoja įgimtas geležies atsargas ir su maistu gaunamą geležį. Dėl didelio
metabolinių procesų aktyvumo ir intensyvumo prenatalinės geležies atsargos, ypač neišnešiotų
vaikų organizme, greitai išsenka. Neišnešiotų, mažo svorio ar iš daugiavaisio nėštumo gimusiųjų
organizme prenatalinės geležies atsargos išsenka ir dėl to, kad jų buvo mažiau sukaupta, ir dėl
nepakankamo kompensavimo elementiniu būdu. Dėl to GSA neišnešiotiems kūdikiams gali būti
aptinkama jau trečią gyvenimo mėnesį, o išnešiotiems – penktą šeštą mėnesį.
Klinika
Ligos simptomų atsiranda, kai organizme sumažėja geležies atsargos. Būdinga:
▶▶skonio pokyčiai (atsiranda noras valgyti anksčiau nevalgytus patiekalus ar net neįprastus
produktus, pvz., žalias bulves, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius, krakmolą);
▶▶uoslės pokyčiai;
▶▶astenovegetaciniai simptomai (vaiko nuotaika greitai kinta, jį jaudina įvykiai, į kuriuos anksčiau
nekreipdavo dėmesio, blogai miega, tampa irzlus, „nežino, ko nori“);
▶▶disfagija; 

▶▶dispepsija;
▶▶imuniteto sumažėjimas („be priežasties“ vaikas pradeda dažnai sirgti ūminėmis kvėpavimo organų ir žarnyno ligomis);
▶▶greitai pavargsta, judrius žaidimus pakeičia lėti;
▶▶oda pablykšta, pasausėja, pasidaro šiurkšti.
Aptikus nors dalį minėtų simptomų, kiekvienas vaikas tiriamas dėl mažakraujystės, siunčiamas
į konsultaciją pas gydytoją ir atlikti kraujo tyrimo.
Visai senkant geležies atsargoms organizme, liga progresuoja:
▶▶išblykšta, sausėja oda (ypač ausies kaušelių) ir gleivinė (burna, akių junginė);
▶▶įskyla ir sunkiai vietiškai gydomi lūpų kampučiai, atrofuojasi liežuvio speneliai – pasidaro
„blizgus, šlifuotas liežuvis“;
▶▶plonėja, lūžinėja plaukai, nagai;
▶▶kamuoja įvairaus intensyvumo ilgai trunkantys galvos skausmai, ji svaigsta, „sukasi“, regos
sutrikimai (neaiškus matymas, mirgėjimas), apatiškumas;
▶▶pasidaro sunkiau sukaupti dėmesį, išmokti naujų įgūdžių ir žinių;
▶▶pablogėja apetitas, kartais iki anoreksijos;
▶▶padažnėja pulsas (neatitinka fizinio krūvio), atsiranda dusulys, stenokardinio pobūdžio skausmas, šąla galūnės (ypač kojos);
▶▶auskultuojant širdies plote ir stambiųjų kraujagyslių srityje aiškiai girdimas sistolinis ūžesys;
▶▶raumenų ir kaulų pažeidimas pasireiškia bendru silpnumu, negalėjimu žaisti judrių žaidimų, atlikti fizinių pratimų, galimas raumenų trūkčiojimas, „kojų sutraukimas“;
▶▶lytinės sistemos pokyčiai pasireiškia lytinės brandos vėlavimu, mergaitėms išnyksta arba tampa nereguliarios mėnesinės.
GSA diagnozė nustatoma vadovaujantis klinikiniais simptomais ir laboratorinio tyrimo duomenimis.
Skiriamos 3 GSA formos:
▶▶lengva (Hb 120–90 g/l);
▶▶vidutinio sunkumo (Hb 90–70 g/l);
▶▶sunki (Hb <70 g/l).
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Atliekamas detalus kraujo tyrimas, tepinėlio mikroskopija, rečiau nustatomas geležies, feritino
kiekis, kraujo ir transferino įsotinimas. GSA nustatoma, kai kraujo tyrime aptinkama: MCV <76 fl,
MCH <27 pg, MCHC <330, Hb <120 g/l, sumažėjęs retikuliocitų skaičius, sumažėjęs hematokrito
rodiklis, eritrocitų pokyčiai (hipochromija, mikrocitozė, anizocitozė, poikilocitozė), sumažėjęs
serumo geležies, feritino kiekis, sumažėjęs transferino įsotinimas. Sveikų vaikų kraujo rodikliai priklauso nuo amžiaus.

Diferencinė diagnostika
Gydytojas specialistas (hematologas) GSA skiria nuo kitų mažakraujysčių, leukemijos ir kitų ligų,
kuriomis sergant randama raudonojo kraujo pokyčių.
Gydymo principai
Pagrindinis gydymo būdas yra geležies preparatų į vidų (peroraliai) skyrimas pagal jų turimą
elementinės geležies kiekį, ne mažiau svarbu mokyti slaugytoją ar šeimą:
▶▶kaip atpažinti ligos priežastis ir jas pašalinti;
▶▶kaip vartoti gydytojo skirtus geležies preparatus (1–2 val. prieš valgį arba po jo, ir tik tuomet,
kai jie blogai toleruojami – valgant, nes taip preparatų geležis blogiau pasisavinama), geležies
preparatai negeriami su pienu, arbata, kartu su kitais vaistais;
▶▶dietoterapijos, pvz., žindyti kūdikį nors iki 6 mėn. imtinai (iš motinos pieno organizmas geriau
nei iš bet kurių kitų produktų pasisavina geležį), nuo 6 mėn. jis turi gauti pakankamai liesos
mėsos, pvz., veršienos, kalakutienos.
Gydant GSA, kartu su geležies preparatais ir dieta gydytojas gali skirti folio rūgšties, vitaminų
C, B1, B2.
Iš maisto produktų geriausiai pasisavinama geležis, įeinanti į hemo sudėtį (hemas yra nebaltyminė
Hb molekulės dalis, taip pat įeinanti į mioglobino, enzimų: citochromų, katalazių, laktoperoksidazių
– sudėtį). Geriausiai geležis pasisavinama iš MP. Išnešiotiems ir be komplikacijų gimusiems
kūdikiams pirmus 3–4 gyvenimo mėn. gerai geležies apykaitai organizme užtenka MP. Daugiausiai
hemo geležies yra gyvuliniuose produktuose .Mėsą, paukštieną, žuvį valgant su vaisiais ir daržovėmis, geležies pasisavinimas iš jų gerėja. Augalinės kilmės maisto produktuose esanti geležis neįeina į hemo sudėtį. Javuose, daržovėse ir vaisiuose
esančios geležies biologinis atitinkamumas yra mažesnis ir priklauso nuo racione esančių slopinančių
arba skatinančių geležies absorbciją faktorių. Geležies kiekis augaliniuose maisto produktuose yra
skirtingas.

Augalinės kilmės produktuose esančios geležies pasisavinimą slopina oksalatai (pvz., daug jų yra
rabarbaruose, špinatuose), fitatai (pvz., netinka maistas, kuriame yra sėlenų), fosfatai (t. y. maisto
produktai su maisto priedais E339, E340, E341, E450, E451 ir E45 – jie neturi būti duodami vaikui,
pvz., įvairios pramoniniu būdu pagamintos dešrelės, šaldytos picos, mėsainiai, gaivieji gėrimai).
Augalinės kilmės produktuose esančios geležies pasisavinimą skatina vitaminas C, mėsos, paukštienos,
žuvies produktai.
Bet kurio amžiaus GSA sergantiems vaikams nerekomenduojama duoti tų maisto produktų, kurie
mažina druskos rūgšties kiekį skrandyje ar slopina jos išsiskyrimą, pvz., daug pieno (jis pakeičiamas
jogurtu, rūgpieniu), riebaus maisto, ankštinių daržovių.
Visavertė subalansuota dieta gali užtikrinti fiziologiškai reikalingą geležies kiekį, tačiau nešalina
organizme esančio jos trūkumo, nes iš maisto per parą galima pasisavinti ne daugiau kaip 2,5 mg
geležies, o iš jos dvivalenčių druskų – apie 20 kartų daugiau. Vaiko organizmo fiziologinis geležies
paros poreikis yra 0,5–1,2 mg. Gydyti skiriami geriamieji geležies preparatai, kurie dozuojami pagal
juose esantį elementinės geležies kiekį ir būklės sunkumą

Kūdikiams ir mažiems vaikams skiriama skystų geležies preparatų, o vyresniems – tablečių,
kapsulių, pvz., kūdikiams ir mažiems vaikams: lašų Hemofer arba tirpalo Ferrum Lek, arba maisto
papildo Floradix su skystosios geležies formule, arba tirpalo Tot’Hema.
Gydomasis geležies preparatų poveikis pasireiškia laipsniškai: kūdikis, vaikas tampa judresnis,
„rausvėja“, geriau sutelkia dėmesį, pagerėja apetitas, domėjimasis aplinka.
8–12 gydymo parą kraujyje padidėja retikuliocitų, o Hb didėja laipsniškai, kartais šuoliais. Dažniausiai
jo koncentracija normos lygį pasiekia 4–6 gydymo savaitę.
Kartais pasitaiko šie šalutiniai geležies preparatų, skirtų į vidų, reiškiniai: odos paraudimas,
apetito pablogėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, aritmija. Jie išnyksta arba sumažėja vaisto
skyrus vartoti valgio metu arba dvivalentės geležies druskas pakeitus trivalentės geležies hidroksido
polimaltozės kompleksu (Ferrum Lek). Išmatų nusidažymas tamsiai žalia, beveik juoda spalva yra normalus reiškinys.
Profilaktika
Sąlygiškai skirstoma į antenatalinę ir postnatalinę. Antenatalinė profilaktika:
▶▶antroje nėštumo pusėje atlikti bendrąjį kraujo tyrimą;
▶▶aptikus nėščiosios mažakraujystę, kas 2–3 sav. stebėti Hb koncentraciją, esant reikalui tikslinti gydymą;
▶▶koreguoti mitybą (ypač vegetarių, veganių), patariama vartoti daug geležies turinčių produktų,
vitaminų ir mineralų rinkinius, pvz., Elevit;
▶▶imtis prevencijos, kad kūdikis gimtų išnešiotas.

▶▶tinkamai maitinti naujagimį, kūdikį, patenkinant jo paros geležies poreikį, pvz., žindyti norsiki 6 mėn. (iš MP geležis yra pasisavinama geriau negu iš bet kokio kito produkto), nuo 6 mėn.dietą papildyti mėsos tyre, daržovių, vaisių košėmis (žr. „Kūdikio maitinimas“); tinkamai maitinamas kūdikis, vaikas kasdien su maistu turėtų gauti 10–20 mg geležies, iš kurios jis pasisavina apie 2 mg (~10 %);

▶▶neduoti karvių arba ožkų pieno kūdikiui iki 1 metų, o 1–3 metų vaikui per parą jo duoti ne
daugiau kaip 400 ml, bet geriau – pramoniu būdu pagamintų PM, pvz., Aptamil KINDER Milch
1+; Aptamil KINDER Milch 2+; Tutteli 3; Milumil 4; Milumil 5 ir kt.;
▶▶duoti maisto papildų su geležimi, pvz., Floradix su skystos geležies formule;
▶▶kasdien maitinti kiek galima įvairesnių produktų patiekalais;
▶▶tinkamai taikyti rachito profilaktikos priemones ir jį gydyti;
▶▶laiku diagnozuoti malabsorbcijos sindromą ir kokybiškai jį gydyti;
▶▶taikyti ūminių žarnyno ir kvėpavimo takų infekcijų profilaktiką ir jas gydyti.

Doc. A. Vingras