Kad mėnesinių skausmas negadintų kasdienybės

Skausmingos mėnesinės, menstruacijų skausmas, dismenorėja – sinonimai, kuriuos tikriausiai tekę girdėti ir patirti bene kiekvienai moteriai. Tai didelė fizinės ir emocinės sveikatos, ekonominė ir socialinė problema, aktuali visame pasaulyje. Juk kas mėnesį patiriamas skausmas, kuris gali būti ir labai stiprus, apriboja normalią kasdienę moters veiklą.

Dėl to vaisingo (ir darbingo) amžiaus moteris gali patirti fizinių ir emocinių nepatogumų, praleisti studijas ar darbo dienas, vengti judėjimo, bendravimo ir t.t. Taigi šią problemą reikia spręsti. Trumpai pakalbėkime apie dismenorėjos gydymo galimybes – kokios jos?

Ko tikėtis gydytojo ginekologo kabinete? Kodėl toks svarbus išsamus simptomų išvardinimas?

Pirmiausia, ką moteriai reikėtų padaryti, tai pakalbėti apie skausmingų mėnesinių problemą su šeimos gydytoju arba gydytoju ginekologu. Gydytojas ginekologas apklaus merginą ar moterį, surinks jos ligos istoriją, įvertins klinikinius simptomus, fiziškai apžiūrės moterį, atliks gimdos ir dubens organų echoskopiją, ir, jei reikia, paskirs kitų tyrimų.

Jaunoms, negimdžiusioms moterims būdingesnė pirminė dismenorėja, kai neaptinkama jokių gimdos ar dubens organų patologijų. Vyresnėms moterims dažniau diagnozuojama antrinė dismenorėja, kai skausmas ir kiti simptomai kyla dėl tam tikrų gimdos ar dubens organų sutrikimų.

Taigi išsamesni tyrimai paprastai paskiriami tuomet, kai pirmos eilės gydymas neveiksmingas ir (arba) yra kitų įvairias ligas leidžiančių įtarti simptomų (moteris kraujuoja ne mėnesinių metu, atsiranda neįprastų išskyrų iš makšties, skausmas kamuoja ir kitomis dienomis ir t.t.)

Pirminė dismenorėja paprastai gydoma empiriškai, įvertinant tipišką skausmingų mėnesinių istoriją ir fizinės apžiūros metu gautus rezultatus. Antrinė dismenorėja gydoma kontroliuojant ar šalinant pagrindinę skausmą ir kitus simptomus sukėlusią priežastį, pavyzdžiui, šalinant gimdos fibromiomas ar gydant endometriozę (kuri, beje, yra dažniausia antrinės dismenorėjos priežastis, galinti pasitaikyti ir visoms jaunoms moterims).

Medikamentinis dismenorėjos gydymas – kokie vaistiniai preparatai skiriami dažniausiai? Kokios kitos priemonės taip pat galėtų padėti?

Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir (arba) geriamieji kontraceptikai (jų skyrimas naudingesnis tuomet, kai moteris nori apsisaugoti ir nuo neplanuoto nėštumo, tačiau jų parinkimas svarstomas ir tuomet, kai moteris kenčia nuo gausių ar nereguliarių mėnesinių ir panašiai).

NVNU laikomi pirmos eilės vaistiniais preparatais, tinkamiausiais siekiant malšinti silpną ir vidutinį mėnesinių skausmą. NVNU efektyviausi tuomet, kai jie pradedami vartoti dar 1-2 paras prieš numatomą mėnesinių pradžią (naujo ciklo atskaitos tašką). Žinoma, kad NVNU tiesiogiai slopina prostaglandinų sintezę, o būtent per didelė prostaglandinų koncentracija organizme susijusi su mėnesinių skausmais. Negana to, tyrimai rodo, kad NVNU mažina gausų kraujavimą ir intrauterinį spaudimą.

Tokiu poveikiu pasižymi visi NVNU, tačiau dažniausiai skiriama ibuprofeno, naprokseno, deksketoprofeno. Vienas iš pavyzdžių – deksketoprofenas (Dolmen), kuris tinkamas ne tik mėnesinių skausmo gydymui, bet ir simptominiam raumenų, dantų ir kitų rūšių skausmo malšinimui. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Negana to, nemažai tyrimų rodo, kad gydant dismenorėją NVNU žymiai efektyvesni nei paracetamolis. Jei vienas NVNU nenumalšino skausmo, tuomet rekomenduojama išmėginti kitą NVNU. Jei po trijų mėnesių gydymo NVNU moteris ir toliau jaučia simptomus, trikdančius jos kasdienę veiklą, tuomet svarstoma gydymo galimybė sudėtiniais kontraceptiniais preparatais (pavyzdžiui estrogeno/ progestino deriniais). Jei hormonų terapija taip pat neefektyvi, tuomet rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus ir įvertinti, ar skausmo priežastis vis dėlto nėra antrinė dismenorėja.

Taip pat vertėtų apsvarstyti šilumos terapijos, papildomų B grupės vitaminų, vitaminų E ir žuvų taukų vartojimą. Teigiama, kad per mėnesines reikėtų valgyti lengvesnį, mažiau riebalų, cukraus ir druskos turintį maistą – puikiai tinka liesa mėsa, riebi žuvis, troškintos daržovės, sriubos, augaliniais aliejais pagardintos salotos su valgomosiomis sėklomis.

Gali būti naudingas ir specialus taškinis masažas, akupunktūra, akupresūra, įvairios streso valdymo technikos, lengva fizinė mankšta (pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, joga, tempimo pratimai ir t.t. – svarbiausia, kad fizinės veiklos metu moteris jaustųsi komfortiškai). Moteris turi pakankamai pailsėti ir laikytis miego higienos, vengti alkoholio, nikotino, kavos, gazuotų gėrimų. Verta išmėginti aromaterapiją.