Jei svarstai dirbti individualios priežiūros srityje, tikriausiai turi vieną iš dviejų jausmų. Arba nori padėti žmonėms ir ieškai prasmingo darbo. Arba nori stabilios profesijos ir aiškaus kelio į darbą. Abiem atvejais geriausia žinia tokia: pradedančiajam viskas tampa daug paprasčiau, kai turi aiškius veiksmų principus, praktinius įgūdžius ir supranti savo atsakomybės ribas.

Šiame straipsnyje gausi konkretų, lengvai skaitomą žemėlapį: ką individualios priežiūros darbuotojas daro kasdien, kokių įgūdžių realiai reikia, kur dažniausiai pradedantieji „užstringa“ ir kaip per trumpą laiką tapti žmogumi, kuriuo darbdavys pasitiki.

Kas yra individualios priežiūros darbuotojas ir kuo šis darbas skiriasi nuo „tiesiog pagalbos“

Individualios priežiūros darbuotojas padeda žmogui, kuriam dėl amžiaus, ligos, negalios ar pooperacinės būklės sunku pasirūpinti savimi. Tai nėra atsitiktinis „padėjimas“. Tai darbas, kuriame kasdien susitinka:

• saugumas (kritimų, pragulų, užspringimo prevencija)
  
• higiena ir orumas (kaip padėti, kad žmogus jaustųsi gerbiamas)
  
• praktiniai veiksmai (judėjimas, maitinimas, buitis)
  
• komunikacija (su pačiu žmogumi, artimaisiais, komanda)
  
• pastebėjimas (būklės pokyčiai, kurie gali signalizuoti problemą)
  

Labai paprasta taisyklė: individualios priežiūros darbuotojas nėra „slaugytojas“, bet jis dažnai būna arčiausiai žmogaus kasdienybėje. Dėl to tavo pastabumas, tvarka ir įpročiai tiesiogiai veikia žmogaus savijautą ir saugumą.

Kodėl pradedantiesiems dažniausiai būna sunku

Jei esi naujokas, sunkiausia ne informacija. Sunkiausia yra situacijos, kai reikia veikti čia ir dabar.

Dažniausi „stabdžiai“:

1) Nėra algoritmo

Kai nežinai, nuo ko pradėti, viskas atrodo chaotiška. O chaosas sukelia stresą.

2) Baimė suklysti

Ypač judėjimo, higienos, maitinimo ir saugumo srityse.

3) Neaiškios ribos

Ką gali daryti savarankiškai, o kada privalai kreiptis į slaugytoją ar kitą specialistą.

4) Sunki komunikacija

Vienas žmogus nenori pagalbos, kitas nervinasi, artimieji klausinėja, o tu bandai spėti.

5) Emocinis krūvis

Kai neturi paprastų metodų nusiraminti ir atskirti darbą nuo asmeniškumo, pavargsti labai greitai.

Būtent čia ir atsiranda mokymų vertė: jie paverčia „baisu“ į „aišku“.

Praktiniai įgūdžiai, kuriuos verta turėti „ant rankų“

Žemiau yra realūs dalykai, kurie daro skirtumą kasdien. Jei šiuos punktus moki, darbdavys tave mato kaip patikimą žmogų, o darbas tampa ramesnis.

1) Higiena taip, kad būtų ir švaru, ir žmogui oru

Higiena nėra tik technika. Tai ir bendravimas, ir pagarba, ir privatumas.

Ką reikia mokėti praktiškai:

• kaip padėti praustis lovoje ar vonioje saugiai ir patogiai
  
• kaip pasiruošti priemones, kad nereikėtų lakstyti pirmyn atgal
  
• kaip laikytis švaros logikos: kur „švaru“, kur „nešvaru“
  
• kaip išlaikyti žmogaus orumą: uždengimas, paaiškinimas, tempas
  

Mažas triukas, kuris veikia: prieš pradedant pasakai vieną sakinį: „Dabar padėsiu jums apsiprausti, darysime viską ramiai, jei bus nepatogu, pasakykite.“ Įtampa krenta akimirksniu.

2) Saugus judėjimas ir kritimų prevencija

Kritimai yra viena dažniausių nelaimių kasdienėje priežiūroje. Ir dažniausiai jie įvyksta „tik minutei“.

Ką verta mokėti:

• kaip padėti atsisėsti, atsistoti, persikelti
  
• kaip įvertinti, ar žmogus šiandien stabilus, ar svyruoja
  
• kaip paruošti aplinką: apšvietimas, takas iki tualeto, avalynė, lovos stabdžiai
  
• ergonomika, kad saugotum savo nugarą ir rankas
  

Greita taisyklė: jei žmogus atrodo „silpnesnis nei vakar“, elgiesi taip, lyg jis būtų didesnės rizikos. Geriau būti per atsargiam nei per drąsiam.

3) Pragulų prevencija ir odos stebėjimas

Pragulų tema skamba baisiai, bet prevencija yra paprasta, jei turi rutiną.

Reikia mokėti:

• pastebėti paraudimus, odos pažeidimus, drėgmės problemą
  
• suprasti, kodėl padėtis turi būti keičiama, ir kaip tai daryti saugiai
  
• užtikrinti, kad patalynė būtų lygi, sausa, be raukšlių
  
• laiku informuoti komandą, jei matosi rizika
  

Svarbiausias sakinys pradedančiajam: „Ankstyvas paraudimas nėra smulkmena.“ Tai momentas veikti.

4) Pagalba maitinant ir užspringimo rizikos mažinimas

Maitinimas atrodo paprastas, kol žmogus pradeda kosėti, springti arba atsisako valgyti.

Praktiniai įgūdžiai:

• saugi žmogaus padėtis valgant ir geriant
  
• lėtas tempas, mažesni kąsniai, aiški komunikacija
  
• kaip atpažinti, kad žmogui sunku ryti
  
• ką daryti, jei kosėja, springsta, atrodo išsigandęs
  

Paprasčiausia klaida: skubinti. Maitinimas yra viena vietų, kur lėčiau reiškia saugiau.

5) Būklės pokyčių pastebėjimas, o ne „diagnozavimas“

Tu neturi „nustatyti ligos“. Bet turi būti žmogus, kuris pamato, kad kažkas pasikeitė.

Ką verta stebėti:

• žmogus staiga labai mieguistas arba sumišęs
  
• pasikeitė kvėpavimas, atsirado dusulys
  
• pasikeitė skausmas, nerimas, agresija
  
• pablogėjo judėjimas, atsirado naujas silpnumas
  
• atsirado temperatūra, šaltkrėtis, nauji patinimai
  

Tada tavo darbas yra aiškiai perduoti faktus: kas pasikeitė, nuo kada, ką matai.

6) Informacijos perdavimas ir minimalus dokumentavimas

Net jei dokumentavimo nedaug, perdavimas yra kritinis. Kitas žmogus turi suprasti, kas vyksta.

Praktinis šablonas perdavimui:

• kas pasikeitė
  
• kada tai prasidėjo
  
• ką jau padarei
  
• ko reikia stebėti
  

Trumpai, aiškiai, be spėliojimų.

7) Bendravimas, kuris mažina konfliktus

Priežiūros darbe konfliktai dažnai kyla dėl vieno dalyko: žmogus nesupranta, kas vyksta, arba jaučiasi praradęs kontrolę.

Kas padeda:

• kalbėti trumpais sakiniais
  
• paaiškinti veiksmą prieš jį darant
  
• pasiūlyti pasirinkimą, kai įmanoma: „norite dabar ar po 10 minučių?“
  
• neįsivelti į ginčą, o grąžinti pokalbį į veiksmą
  

Kaip greitai įgyti kvalifikaciją ir pasitikėjimą, kad darbas būtų realiai įmanomas

Jei nori trumpiausio kelio, tau reikia ne „daug visko“, o aiškios bazės ir praktinių įpročių.

Čia yra long tail raktinis žodis su nuoroda į jūsų puslapį, kaip prašei, su branduoliu „Priežiūros darbuotojų mokymai“: Priežiūros darbuotojų mokymai pradedantiesiems kvalifikacijai įgyti individualios priežiūros darbui

30 dienų planas pradedančiajam, kad realiai pasiruoštum darbui

1 savaitė: aiški kryptis ir pagrindai

• Nuspręsk, kur labiau matai save: slaugos įstaigoje ar žmogaus namuose.
  
• Susirašyk 5 situacijas, kurios labiausiai kelia stresą: mobilizavimas, higiena, maitinimas, demencija, konfliktai.
  
• Pradėk formuoti rutiną: pasiruošimas priemonėms, tvarka, komunikacija.
  

2 savaitė: judėjimas, kritimų prevencija, ergonomika

• Treniruok saugaus persikėlimo principus ir aplinkos paruošimą.
  
• Pasidaryk „kritimų prevencijos“ mini sąrašą, kurį mintyse pereini kiekvieną kartą.
  

3 savaitė: pragulos, oda, mityba, skysčiai

• Įsidėmėk ankstyvus odos pažeidimo signalus.
  
• Pradėk matyti, kaip drėgmė, patalynė, padėtis ir mityba tarpusavyje susiję.
  

4 savaitė: komunikacija ir perdavimas

• Išmok 60 sekundžių perdavimą.
  
• Pasiruošk 2 realius pavyzdžius darbo pokalbiui: kaip elgtumeisi, jei žmogus atsisako pagalbos, ir ką darytum, jei pastebėtum staigų pablogėjimą.
  

Dažniausios klaidos pradedantiesiems ir kaip jų išvengti

Klaida 1: bandyti būti „greitam“ per anksti

Greitis ateina po teisingos rutinos. Pirma tikslumas ir sauga.

Klaida 2: nepasitikrinti aplinkos

Dalis saugos yra ne žmoguje, o kambaryje: apšvietimas, takas, stabdžiai, avalynė.

Klaida 3: per mažai komunikuoti

Vienas sakinys prieš veiksmą sumažina pasipriešinimą ir stresą.

Klaida 4: neaiškiai perduoti informaciją

„Jam blogai“ nieko nesako. „Nuo ryto mieguistas, sunkiau keliasi, kvėpuoja dažniau“ yra informacija.

Klaida 5: pamiršti save

Ergonomika ir emocinės ribos yra būtinos. Jei save „sudeginsi“, nepadėsi niekam.

Pabaigai

Individualios priežiūros darbuotojo darbas yra labai praktiškas. Čia laimi ne tie, kurie „daug skaitė“, o tie, kurie turi aiškią rutiną, saugos įpročius ir moka bendrauti paprastai. Kai turi bazę, darbas pasidaro ramesnis, o tu tampi žmogumi, kuriuo galima pasitikėti.