Skarlatina
Tai ūminė infekcinė liga, sukeliama A grupės β hemolizinių, rečiau C ir G grupės streptokokų.
Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo oro lašeliniu būdu ir per
infekuotus indus, slaugos reikmenis, žaislus, rečiau per maistą. Dažniau liga plinta rudenį ir žiemą,
serga 2–8 metų vaikai. Kūdikiai suserga labai retai. Retai sergama pakartotinai, nes persirgus
įgyjamas imunitetas.
Klinika:
▶▶inkubacinis laikotarpis 2–7, kartais iki 12 dienų;
▶▶staigi pradžia, temperatūra 39–40 0C;
▶▶šaltkrėtis;
▶▶pykinimas, vėmimas;
▶▶gerklės, galvos, raumenų, pilvo skausmas;
▶▶pilvo skausmas gali būti toks stiprus, kad primena ūmaus pilvo sindromą;
▶▶žiotys paraudusios, kietojo ir minkštojo gomurio gleivinėje matyti taškinės ir žvaigždučių
pavidalo kraujosruvos;
▶▶liežuvio speneliai paryškėję, „avietiniai“, o pats liežuvis – su balkšva apnaša;
▶▶liežuvio apnaša nuo kraštų išnyksta per 4–5 dienas;
▶▶per 24–48 val. nuo ligos pradžios smulkiais rausvais taškais išberia odą (egzantema) ir burnos
gleivinę (enantema);
▶▶bėrimas prasideda nuo veido ir krūtinės ir greitai išplinta po visą kūną;
▶▶lieka nepaliestas nosies, lūpų ir smakro trikampis, delnai bei padai;
▶▶oda sausa, prisilietus šiurkšti;
▶▶tipiniai bėrimo elementai – smulkūs aviečių spalvos taškeliai, kraujosruvos, gausiau raukšlėse;
▶▶tipinis simptomas – baltasis dermografizmas: pabraukus per išbertą odą, lieka balta linija;
▶▶odos paraudimas, bėrimas ir simptomai išnyksta per 6–9 dienas;
▶▶antrąją ligos savaitę oda pradeda šerpetoti smulkiais baltais žvyneliais, stipriau ir pastebimiau
šerpetoja delnai, padai;
▶▶oda gali luptis 6 sav.
Diferencinė diagnostika
Skiriama nuo kitų bėrimu pasireiškiančių infekcijų, pvz., infekcinės mononukleozės, pseudotuberkuliozės,
tymų, raudonukės, alerginių bėrimų, reakcijos į vaistus, pvz., antibiotikus. Skirti
padeda kruopščiai surinkta anamnezė ir skarlatinai būdingi simptomai.
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Bendrame kraujo tyrime aptinkam iki 95 % polimorfinių nuklearų limfocitų, antrą ligos savaitę
iki 20 % gali padaugėti limfocitų. Diagnozę patvirtinti padeda greitieji streptokokų identifikavimo
testai, pvz., QuickVue In – Line One Step Strep A.
Gydymas
Pirmojo pasirinkimo vaistas – penicilino grupės antibiotikas 10 d. Jeigu ligonis alergiškas, skiriama klaritromicino arba pirmosios kartos cefalosporinų. Prireikus – antipiretikų, pvz., ibuprofeno
Ibustar. Gausiai vartoti skysčių be kofeino. Kol skauda gerklę, maitinti skystu, pertrintu
maistu. Svarbu dažnai vėdinti patalpas.
Profilaktika:
▶▶ligonį izoliuoti ne mažiau kaip 10 dienų;
▶▶kontaktavusiems su ligoniu 17 dienų neleisti lankyti vaikų kolektyvo, o pastebėjus ligos
simptomus izoliuoti ir pradėti gydyti;
▶▶ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai, virinti, dezinfekuoti skalbimo
miltelių tirpalu. Drėgnuoju būdu valyti dulkes bei plauti grindis;
▶▶ugdymo įstaigos grupėje, kurios narys susirgo skarlatina, įvesti 7 dienų karantiną;
▶▶ikimokyklinėje įstaigoje nustačius ligos protrūkį, rekomenduojami bakteriologiniai tyrimai
nešiotojams nustatyti ir gydyti;
▶▶pasveikusiam vaikui mėnesį rekomenduojama nelankyti fizinio lavinimo pamokų.

Vėjaraupiai

Tai ūminė infekcinė viruso Varicella zoster sukelta liga. Imlumas infekcijai visuotinis. Dažniausiai
serga 5–9, rečiau 1–4 ir 10–14 m. vaikai, o sunkiau – suaugusieji. Užsikrečiama nuo ligonio
oro lašeliniu būdu, rečiau sąlyčio būdu. Vaikai gali užsikrėsti nuo suaugusiojo, sergančio juostine
pūsleline, nes ją sukelia tas pats virusas. Dažniau sergama šaltuoju metų laiku. Suaugusiojo,
sirgusio vėjaraupiais vaikystėje, imunitetui susilpnėjus, liga pasikartoja kaip juostinė pūslelinė.
Klinika:
▶▶inkubacijos laikotarpis 11–21, dažniausiai 14–17 dienų;
▶▶1–2 ligos dienomis apima nedidelis silpnumas, pablogėja apetitas, temperatūra subfebrili;
▶▶2–3 dieną temperatūra gali šoktelėti iki 39 0C ir daugiau;
▶▶dažniausiai karščiuojama 3–6 paras;
▶▶2–3 dieną išberia bet kurią kūno vietą, plaukuotą galvos dalį, gleivines;
▶▶bėrimo elementų gausėja kas 24–48 val. (iki 8 parų);
▶▶bėrimo elementai kinta taip: pirmiausia atsiranda ovali raudona ~5–10 mm skersmens dėmelė,
jos centre greitai iškyla papulė, virstanti pūslele (vezikule), pripildyta skaidraus turinio ir
apsupta raudono lankelio (dažniausiai pūslyčių), turinys greitai drumsčiasi, formuojasi
pustulės, per 2–3 paras išdžiūsta ir virsta rudais šašeliais;
▶▶jeigu neprisideda antrinė infekcija, šašeliai, nepalikdami randų, nukrinta per 1–3 savaites;
▶▶bėrimo polimorfiškumas (daugybiškumas): vienu metu matomos raudonos dėmelės, papulės,
pūslytės (vezikulės), besiformuojantys šašeliai;
▶▶apie 30 % susirgusiųjų burnos (o mergaitėms – ir lyties organų) gleivinėje atsiranda vėjaraupių
pūslytes primenančių herpes infekcijos pūslyčių;
▶▶neberia delnų ir padų.
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Vėjaraupių diagnozei patvirtinti neatliekami, nes yra neinformatyvūs.
Gydymas
Nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su juo taip pat izoliuojami ir
stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Svarbiausia yra odos higiena. Odos dezinfekcijai skiriami vandeniniai
antiseptikų tirpalai, pvz., Octinesept. Netepti dažų tirpalais ir alkoholio turinčiais antiseptikais.
Simptominis gydymas: temperatūrai pakilus iki 38,6 0C ir daugiau, antipiretikai, pvz., vienkartinės
paracetamolio dozės, o niežuliui mažinti – antihistamininiai vaistai, iš jų cetirizinas, pvz., Zyrtec,
vietiškai Fenistil Gel ar Psilobalsam. Svarbu dieta – termiškai, mechaniškai, chemiškai nedirginantys
patiekalai. Maistas pertrintas, be prieskonių, neaštrus, nesūrus. Gėrimai vėsūs, negazuoti,
nerūgštūs. Antivirusinis gydymas skiriamas, jeigu įtariamas imuninės sistemos sutrikimas ar juostinė pūslelinė. Higienos taisyklių paisymas (švari patalynė, apatiniai drabužiai, trumpi nagai,
patalynė ir drabužiai kasdien keičiami, paskui virinami, dezinfekuojami skalbimo miltelių tirpalu).
Profilaktika:
▶▶ligoniai izoliuojami 5–6 d. išdžiūvus paskutinio bėrimo pūslytėms;
▶▶visi bendravusieji su ligoniu 21 d. neturėtų būti priimami į kolektyvą;
▶▶vienerių metų ir vyresni vaikai skiepijami nuo vėjaraupių, skiepai mokami.

Infekcinė eritema

Dar vadinama penktąja liga. Tai parvovirusų-19 sukelta ūminė infekcinė liga. Dažniausiai
serga 5–14 m. vaikai, rečiau suaugusieji. Užsikrečiama oro lašiniu, buitinio kontakto ir parenteriniu
(per kraują, placentą) būdais. Dažniau sergama kovo–gegužės mėn. Užsikrėtus nėščiajai,
sunkiai pažeidžiamas vaisius, neretai žūva. Nesutrikusio imuniteto vaikams ir suaugusiesiems
ligos eiga gerybinė.
Klinika:
▶▶inkubacinis laikotarpis 4–20, vidutiniškai 13–18 dienų;
▶▶iki bėrimo subfebrilus karščiavimas, nežymiai pasireiškia ŪRI simptomai;
▶▶tipinės ligos eigos būdingiausias simptomas – skruostų raudonė (rožinis makulopapulinisbėrimas);
▶▶bėrimas, neretai ir niežulys, per 1–2 paras išplinta į tiesiamuosius galūnių paviršius, liemenį,sėdmenis;
▶▶5–6 ligos parą bėrimas iš centro pradeda blykšti;
▶▶bėrimui blykštant, atrodo, lyg ant odos būtų uždėtas rožinės spalvos tinklelis;
▶▶bėrimas dažniausiai išnyksta per 10–14 dienų;
▶▶bėrimas gali atsinaujinti nuo saulės, perkaitimo, streso, fizinio krūvio;
▶▶netipinė ligos eiga pasireiškia rytiniu sąnarių sustingimu, skausmu;
▶▶dažniau pažeidžiami rankų, kelių, čiurnos sąnariai;
▶▶esant netipinei ligos eigai (būdinga vyresniems vaikams), bėrimo paprastai nebūna.
Diferencinė diagnostika
Skiriama nuo staigiosios egzantemos (egzantema subitum), makolopapulinio bėrimo susirgus
infekcine mononukleoze, reakcijos į, pvz., penicilino grupės antibiotikus, alerginių bėrimų.
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Kai ligos eiga tipinė, tyrimai neatliekami. Kai neaišku, diagnozei patikslinti kraujo serume
ieškoma specifinių IgM ir IgG klasės antikūnų.
Gydymas
Simptominis: pakilus aukštai temperatūrai ar atsiradus sąnarių skausmui – analgetikai, anpiretikai,
pvz., ibuprofenas ( Ibustar ), o atsiradus aneminei krizei ligoninėje perpilama eritrocitų masė.
Profilaktika
▶▶vaisingo amžiaus moterims, pvz., dirbančioms darželiuose, mokyklose, slaugytojomis, vengti
kontakto su išbertais vaikais;
▶▶dėvėti kaukę, plauti rankas ir kruopščiai paisyti asmens higienos taisyklių.

Staigioji egzantema

Kitaip – šeštoji liga (Exanthema subitum). Tai virusų Herpes-6 arba Herpes-7 sukeliama kūdikių
ir mažų vaikų ūminė infekcinė liga. Kai kur literatūroje staigioji egzantema vadinama tridiene
karštine. Dažniau sergama pavasarį ir rudenį. Užsikrečiama nuo ligonio oro lašeliniu būdu, per seiles.

Klinika:
▶▶inkubacinis laikotarpis 5–14 dienų;
▶▶staigiai pakyla temperatūra iki 39 0C ir daugiau;
▶▶dėl aukštos temperatūros gali atsirasti traukulių;
▶▶karščiavimas trunka 3–5 dienas;
▶▶temperatūrai kritus, atsiranda smulkus makulinis, kartais makulopapulinis, bėrimas;
▶▶bėrimas trunka 3–5 dienas;
▶▶dažniausiai iš pradžių išberia veidą, vėliau bėrimas išplinta po visą kūną;
▶▶gali atsirasti kosulys, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), vokų patinimas;
▶▶neretai padidėja kaklo ir pakaušio limfmazgiai, parausta minkštasis gomurys.
Diferencinė diagnozė
Skiriama nuo skarlatinos, adenovirusinės infekcijos, tymų, raudonukės, alerginio ir nepageidaujamo
vaistų sukelto bėrimo. Padeda gerai surinkta anamnezė, svarbu išsiaiškinti, ar vaikas
tinkamai skiepytas nuo tymų ir raudonukės.
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Kai ligos eiga tipinė, tyrimai neatliekami. Neaiškiais atvejais diagnozė gali būti patvirtinama
kraujo serume aptikus specifinių IgM ir IgG klasės antikūnų.
Gydymas
Simptominis, kai aukšta temperatūra – antipiretikai, pvz., ibuprofenas Ibustar. Maitinti pertrintu
kambario temperatūros maistu be prieskonių. Daug skysčių, netinka gazuoti gėrimai.
Profilaktika:
▶ atsiradus ūminės infekcinės ligos požymių, izoliuoti nuo sveikų vaikų;
▶ kruopščiai paisyti asmens ir aplinkos higienos. 

Epideminis stomatitas

Angl. Hand-foot-mouth disease – tai ūminė virusų (Coxsackievirus-16 , Echovirus-19, Enterovirus-
71) sukeliama infekcinė liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki 10 metų, ypač vasarą ir
anksti rudenį. Užsikrečia oro lašeliniu būdu, per išmatomis užterštas rankas ir kontakto būdu
per sprogusių pūslyčių turinį. Plinta per užterštus daiktus ir paviršius. Galima užsikrėsti per
nevirintą vandenį. Suaugusiesiems pasitaiko besimptomė ligos eiga.
Klinika:
▶▶inkubacinis periodas 2–7 dienos;
▶▶ūmi pradžia: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 39 °C ir daugiau;
▶▶sumažėja apetitas;
▶▶atsiranda bendras silpnumas;
▶▶kosulys;
▶▶parausta žiotys;
▶▶skauda burną, gerklę, galvą, raumenis, pilvą;
▶▶atsiranda skaidrių 3–7 mm skersmens pūslyčių lūpų, liežuvio, skruostų gleivinėse (rečiau junginėje), daug pūslyčių ant delnų, padų, tarp rankų ir kojų pirštų, mažiau rankų, kojų tiesiamuosiuose paviršiuose, ant sėdmenų ir lytinių organų;
▶▶skaidrus pūslyčių turinys greitai pilkėja;
▶▶pūslytėms trūkus, atsiranda opelės, burnoje jos būna geltonos su raudonu apvadu;
▶▶bėrimas trunka 3–6 dienas;
▶▶pažeistas vietas gali niežėti;
▶▶liga trunka 7–10, rečiau iki 14 dienų;
▶▶komplikacijos (širdies, plaučių, smegenų pažeidimas) retos;
▶▶pasveikus dar kelias savaites su išmatomis išsiskiria virusų.

Diferencinė diagnozė
Skiriama nuo infekcijos Herpes simplex (paprastosios pūslelinės), opinio stomatito, dauginės
eritemos (Erythema multiforme), vėjaraupių, Kavasakio (Kawasaki) ligos, Stivenso-Džonsono (Stevens-
Johnson) sindromo, toksinės epidermio nekrolizės.
Laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai
Neatliekami, nes neinformatyvūs.
Gydymas
Gydymas simptominis, esant aukštai temperatūrai – antipiretikai, pvz., ibuprofenas Ibustar.
Maitinti pertrintu kambario temperatūros maistu be prieskonių. Daug skysčių, netinka gazuoti
gėrimai. Jei burna ypač pažeista – prieš valgį purškalai su lidokainu. Antibiotikai – tik prisidėjus
antrinei pažeidimo vietų infekcijai.
Profilaktika:
▶▶kruopščiai paisyti asmens ir aplinkos higienos;
▶▶ligonio indus ir drabužius plauti karštojo ciklo režimu;
▶▶dezinfekuoti žaislus;
▶▶po ligos nelankyti darželio 2–3 savaites.

Doc. A. Vingras