Osteoartrozė -tai sąnario pažeidimas, lydimas židininės kremzlės destrukcijos, pokremzlinio kaulo pokyčių ir
naujų kaulinių darinių (osteofitų) formavimosi. Osteoartroze serga 10–12 % Žemės gyventojų, tai
yra dažniausia sąnarių liga, ji sudaro 69–70 % visų reumatinių ligų. Liga susijusi su amžiumi ir lytimi.
Apie 80 % gyventojų per 50 metų ir dauguma vyresnių nei 70 metų asmenų turi rentgenologinių OA
būdingų pokyčių nors viename sąnaryje, o daugiau kaip 80 % vyresnių nei 75 metų žmonių turi
kliniškai pasireiškusią OA. Vyresniame nei 55 metų amžiuje moterys serga OA dažniau nei vyrai.
Klasifikacija:
▶▶pagal etiologinius veiksnius:
▷▷pirminė (vyresnis amžius, moteriška lytis, genetiniai veiksniai),
▷▷antrinė (sukelta kitų ligų ar anatominių pakitimų (žr. toliau);
▶▶pagal sąnarių pažeidimo skaičių (monoartikulinė, oligoartikulinė, poliartikulinė, generalizuota
– apimanti stuburą ir sąnarius);
▶▶pagal patologijos lokalizaciją (kelių, klubų, plaštakų, stuburo ir t. t.);
▶▶pagal proceso lokalizaciją sąnaryje:
▷▷klubo (viršutinis, apatinis, medialinis polius ar koncentrinis),
▷▷kelio (medialinė, lateralinė, patelofemoralinė sritis),
▷▷plaštakos (proksimaliniai ir distaliniai tarpfalanginiai sąnariai ir (ar) nykščio pagrindas),
▷▷kitų sąnarių.
Etiopatogenezė
Tai degeneracinė sąnarių liga, pasireiškianti sąnario skausmu, kurį sukelia žemo laipsnio uždegimas,
kilęs dėl sąnarinius paviršius dengiančios kremzlės susidėvėjimo. Kremzlės destrukcija nulemia
degeneracinius sąnario pakitimus, kaulinių išaugų (osteofitų) formavimąsi. Dėl kremzlės sunykimo
ir aplinkinių audinių reakcijos sąnario kauliniai paviršiai tampa mažiau apsaugoti, pacientai patiria
skausmą didesnio sąnario apkrovimo metu, įskaitant ėjimą ir stovėjimą. Skausmas riboja sąnario
judesius, tai sukelia aplinkinių raumenų ir sąnarinių raiščių reakciją.
Antrinę OA lemia (tiesiogiai traumuojant kremzlę arba per humoralinius su sąnario struktūra
susijusius mechanizmus):
▶▶sąnario normalios anatominės formos pakitimas (įgimti pakitimai (displazija ir kt.) ir įgyti
pakitimai (buvusi sąnario operacija ar trauma, nuolatinis profesinis mikrotraumavimas);
▶▶pirminė kaulų liga (pvz., Pegeto liga ar osteonekrozė);
▶▶krešėjimo sutrikimai (pvz., besikartojančios hemartrozės);
▶▶neuropatinės sąnarių ligos, sutrikdančios skausmo jutimą ar propriorecepciją (diabetas, sifilis,
piktybinė anemija, mielopatija, siringomielija ir kt.);
▶▶neurogeniniai pažeidimai (pvz., nugaros smegenų trauma ir periferinių nervų pažeidimas skatina
periartrikulinių raumenų tonuso sumažėjimą, dėl to padidėja mechaninis krūvis sąnariams);
▶▶gliukokortikosteroidų injekcijos į sąnarius (sumažina skausmą, tai sudaro sąlygas pacientui
nebesaugoti sąnario nuo didesnio fizinio krūvio arba kremzlė gali būti tiesiogiai pažeista
suleisto vaisto (aseptinė nekrozė);
▶▶endokrinopatijos ir metaboliniai pakitimai (įvairios kilmės nutukimas, Kušingo (Cushing) liga,
antrinis hiperparatiroidizmas);

▶▶nekoreguotos mikrokristalinės artropatijos;
▶▶sąnarių uždegimas ir t. t.
Klinika
Nusiskundimai: pažeisto sąnario skausmas vakare, naktį ar po fizinio krūvio, ypač atliekant
stereotipinius judesius arba dirbant sunkų fizinį darbą. Skausmas ilgą laiką silpnas, bet laipsniškai
tampa atkaklus ir varginantis. Kartais po ilgalaikio sąnario patinimo, skausmingumo pakinta sąnario
forma (dažniausiai taip atsitinka plaštakų smulkiesiems sąnariams). Būdingas sąnarių patinimas,
aplinkinių raumenų skausmas ir silpnumas, sustingimas (starto skausmas pasireiškia po ilgesnio
sėdėjimo ant kėdės, mašinoje, keliantis ryte, trunka iki 30 min.), laipsniškai mažėja sąnario judesio
amplitudė. Esant pradinėms ligos stadijoms skausmas ir sustingimas sumažėja pasimankštinus ar
pradėjus judėti.
Diagnostika
Plaštakų, klubų, kelių OA diagnozuoti siūlomi ARA (Amerikos reumatologų asociacijos) diagnostiniai
kriterijai (1 lentelė). OA diagnozuojama remiantis nusiskundimais, anamneze, objektyviu
tyrimu, laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais, diferencine diagnostika.

Anamnezė – genetinis OA polinkis, buvusi trauma, persirgta ar lėtinė liga.

Objektyvi apžiūra
Vertinant paciento judesius, eiseną, rengimąsi, laikyseną galima įtarti, kurie sąnariai pažeisti.
Fiksuojama galūnių asimetrija, galūnės sutrumpėjimas, sumažėjusi judesio amplitudė, krepitacija,
periartikulinių audinių pabrinkimas. Rankoje matomi plaštakų PIF (Bušaro mazgai), DIF (Heberdeno
mazgai) ar pirmųjų MKF sąnarių pakitimai (tarp ARA kriterijų tai apibūdinama kaip sąnario kietųjų
audinių apimties padidėjimas). Kituose sąnariuose esant ankstyvoms ligos stadijoms specifinių, tik
šiai ligai būdingų, pakitimų per apžiūrą nenustatoma. Sąnario sutinimas, judesio amplitudės sumažėjimas,
formos pakitimai ir kt. turi būti skiriami nuo kitų ligų instrumentiniais ir laboratoriniais
tyrimais. Esant vėlyvoms ligos stadijoms galima rasti būdingų sąnarių deformacijų (genu valgum, genu
varum, coxa valga, coxa vara, halux valgus ir t. t.). Nustatoma su sąnariu susijusių raumenų atrofija,
entezopatijos (atsiradusios dėl sąnario asimetrijos sukeltų raumenų grupių perkrovos), kontraktūros.
Laboratoriniai tyrimai
Bendrojo kraujo tyrimo, ENG, CRB, bendrojo šlapimo tyrimo rezultatai normalūs (jų neatlikus
negalima paneigti uždegiminės reumatologinės ligos pradžios). Gali būti nustatytas teigiamas RF
(neaukšti titrai – jis nustatomas ir sveikoje pagyvenusioje populiacijoje). Kiti laboratoriniai tyrimai
atliekami diferencinės diagnostikos tikslais ir kitų organų (kepenų, inkstų) funkcinei būklei įvertinti
prieš skiriant gydymą nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Esant antriniam sinovitui, padidėja
sąnario sinovinio skysčio kiekis (atlikus diagnostinę sąnario punkciją sinovinio skysčio citozė bus
neuždegiminio ar nežymiai uždegiminio pobūdžio – leukocitų mažiau nei 2 000 mikrolitre, dominuoja
mononuklearai).
Rentgenologinis tyrimas
Yra penkios ligos rentgenologinės stadijos (vertinimas pagal Kelgreną ir Lorensą (Lawrence):
0 – nėra OA būdingų pakitimų (norma);
I – smulkūs osteofitai (įtariama OA);
II – aiškūs osteofitai, nesusiaurėjęs sąnarinis tarpas (minimalūs OA pokyčiai);
III – vidutiniškai susiaurėjęs sąnarinis tarpas (vidutinio stiprumo pažeidimas);
IV – sąnarinis tarpas smarkiai susiaurėjęs, subchondrinio kaulo sklerozė (stiprus pažeidimas).
Scintigrafija, ultragarsinis, kompiuterinės tomografijos, branduolių magnetinio rezonanso tyrimai
leidžia nustatyti OA progresavimą, dažniau naudojami diferencinės diagnostikos tikslais.
Diferencinė diagnostika
Skiriama nuo reumatoidinio artrito, uždegiminių spondiloartropatijų, mikrokristalinių artritų,
kolagenozių nulemto artrito, pigmentinio vilonodulinio sinovito, periartikulinio tendinito ar bursito
ir kt.
Diagnozės formulavimas
Nurodoma, ar liga pirminė, ar antrinė, ar lokali, ar generalizuota, išvardijami pažeisti sąnariai
ar jų grupės (kelių, klubų, pečių, plaštakų ir t. t.), pažymima rentgenologinė stadija, funkcijos nepakankamumo
laipsnis.
Gydymas. Efektyvaus patogenetinio gydymo nėra.
Nemedikamentinės gydymo priemonės
Visiems pacientams, sergantiems OA arba esantiems OA rizikos grupėje, tikslingas mokymas
apie taisyklingą sąnarių apkrovą, poilsio ir darbo režimą, mitybos ir svorio sureguliavimą, reguliarią
mankštą (įtraukiant tiek judesio amplitudės, tiek jėgos didinimo pratimus), pažeistų sąnarių saugojimą
vengiant pavojingų sąnariui mechaninių traumų. Rekomenduotina mažinti pažeistų sąnarių
funkcinį ir statinį krūvį keičiant buities ir darbo sąlygas, kad pažeisti sąnariai nebūtų fiziškai perkrauti.
Esant būtinybei, naudojamos lazdelės, vaikštynės, ramentai, parenkami įtvarai, pagalbinės
priemonės, ortopediniai įklotai, avalynė.
Simptominis medikamentinis gydymas
Parenkamas atsižvelgiant į skausmo intensyvumą, vertinamą VAS (pacientas skausmą vertina
pagal vizualinės analogijos skalę), radiologinę ligos stadiją, funkcijos sutrikimą, lydinčias ligas.

Nesant skausmo, analgetikų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) neskiriama.
Lokalūs NVNU (tepalai, aerozoliai, pleistrai) yra saugios priemonės rankų, nedidelį skausmą
sukeliančiam kitų lokalizacijų OA gydyti. Kai vietinio poveikio priemonės nepakankamai efektyvios,
skiriama peroralinių preparatų. Pirmiausia reikėtų rinktis acetaminofeną. Jei pacientui jis veiksmingas
ir nekontraindikuotinas, galima jį skirti ilgalaikei analgezijai. Sisteminio poveikio NVNU
turėtų būti vartojami mažiausiomis efektyviomis dozėmis ir kuo trumpiau pacientams, kuriems
acetaminofenas nepakankamai efektyvus. Pacientams, kuriems padidėjusi gastroenterologinė rizika,
skiriama neselektyvių NVNU su gastroprotekciniais vaistais arba selektyvių COX-2 inhibitorių
(koksibų). Pacientams, kuriems padidėjusi kardiovaskulinė rizika, koksibai kontraindikuotini, o
neselektyvių NVNU turi būti skiriama atsargiai. OA gydyti skiriama ir sudėtinių vaistų (acetaminofeno
ir opiatinių medikamentų derinių). Esant labai intensyviam skausmui ar didelei gastroenterologinei
rizikai skiriamas simptominis nuskausminimas ne narkotiniais, o esant indikacijoms – ir narkotiniais analgetikais.
Gliukokortikosteroidų injekcijos į sąnarius taikomos retai ir tik tais atvejais, kai pasireiškia
atkaklus antrinis sinovitas. Esant sąnario srities skausmui (labai retai) taikomos periartikulinės
gliukokortikosteroidų injekcijos (dėl OA gydymo injekciniais gliukokortikosteroidais tikslingumo
rekomenduojama pasitarti su reumatologu, traumatologu ar skausmo klinikos specialistu).
Miorelaksantai, kalcio kanalų alfa-2-delta ligandai (gabapentinai, pregabalinas) skiriami su NVNU OA simptomams gydyti.
Simptominiai lėtai veikiantys vaistai osteoartritui gydyti (gliukozaminas, chondroitinsulfatas,
piasklidinas ir t. t.) – atskira chondroprotekcinį poveikį turinčių preparatų (turinčių vaisto, maisto
papildo ar specialios paskirties maisto papildo statusą) grupė. Jų galima skirti įvairiais ligos gydymo
etapais, jie pasižymi mažu toksiškumu, tačiau efektas dažnai būna mažas, paciento aiškiai neapibrėžiamas,
daugelio jų teigiamas poveikis sąnario struktūrai ir farmakoekonominė nauda dar nėra
pakankamai įrodyti. Hialurono rūgšties injekcijos į sąnarius kuriam laikui pagerina pacientų, sergančių
kelių OA, būklę, tačiau moksliškai pagrįsti duomenys apie jų efektyvumą, įvairios literatūros duomenimis, prieštaringi.
Ortopedinis traumatologinis gydymas (osteotomija, artrodezė, endoprotezavimas ir t. t.) taikomas,
kai konservatyvios priemonės neefektyvios, progresuoja pažeidimas, blogėja sąnario funkcija.
Alternatyvios gydymo priemonės
Omega-3, omega-6 riebiosios rūgštys, žuvų taukai, alfa linolio rūgštis dažniausiai rekomenduojama
kaip papildoma osteoartrito terapija. Literatūroje galima rasti duomenų apie teigiamą imbierų,
žaliosios arbatos, raktažolių poveikį.

Doc. S. Stropuvienė