Katarakta – tai bet koks normaliai skaidraus lęšiuko padrumstėjimas. Katarakta yra dažniausia pablogėjusio regėjimo priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, 2020 metais pasaulyje bus 54 milijonai dėl kataraktos apakusių 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.
Katarakta klasifikuojama atsižvelgiant į drumsčių morfologiją, intensyvumą ir jų padėtį lęšiuke.
Katarakta gali būti įgimta ir įgyta.
Įgimtos kataraktos priežastys: intrauterinė infekcija (raudonukė, sifilis), genetinės priežastys, metabolinių procesų sutrikimai (galaktozemija), chromosomų pokyčiai (Dauno, Marfano sindromas), akies obuolio vystymosi sutrikimai (Peterso anomalija). Įgimtos kataraktos dažniausiai diagnozuojamos naujagimiams.
Simptomai
Akių dugno refleksas blyškus (leukokorija), gali būti vienos arba abiejų akių nistagmas. Įtariant įgimtą kataraktą, būtina surinkti motinos nėštumo anamnezę (ligos, vaistų vartojimas, traumos, radiacijos poveikis nėštumo metu, sisteminės ligos, įgimtos kataraktos šeimoje), nedelsiant rekomenduoti akių gydytojo ir pediatro konsultaciją.
Įgytos kataraktos būna amžinės, dėl metabolinių ligų (diabetas, hipotiroidizmas, atopijos), dėl vaistų vartojimo (kortikosteroidai, ilgalaikis miotikų vartojimas), akių ligos (kraujagyslinio dangalo uždegimai, pigmentinis retinitas, akies vidaus augliai), akių traumos (buki akies obuolio sumušimai, kiauriniai akies obuolio sužeidimai, radiacija).
Simptomai
Ligonis skundžiasi lėtai (mėnesius, metus) silpnėjančiu vienos ar abiejų akių regėjimo aštrumu, akinančia šviesa, spindėjimu žiūrint į šviesos šaltinius naktį (pvz., gatvės ar automobilių žibintus), susilpnėjusiu spalvų jutimu. Regėjimo aštrumo nepavyksta koreguoti akiniais, lęšiais arba nustatoma, kad vyresnio amžiaus žmogus tampa trumparegiu, nors anksčiau to nebuvo (branduolinės
kataraktos požymis). Jei lęšiuko drumstys intensyvios, galima pastebėti, kad vyzdys pilkšvos ar baltos spalvos. Apžiūrint tiesioginiu oftalmoskopu akių dugno refleksas neišgaunamas arba išgaunamas pilkšvos spalvos, akių dugno detalės matyti pro rūką arba neįžiūrimos. Tiriant ligonį plyšine lempa, matomos drumstys lęšiuke.
Diferencinė kataraktos diagnostika
Kataraktą reikia skirti nuo visų akių ligų, kurioms pradinėse ar vėlyvose stadijose būdingas beskausmis regėjimo pablogėjimas, kaip antai: neišnešiotų naujagimių retinopatija, akies vidaus augliai, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės atšoka, centrinės tinklainės arterijos šakos ūmus nepraeinamumas, centrinės tinklainės venos šakos trombozė. Visi išvardinti
susirgimai, nepradėjus laiku gydyti, gresia negrįžtamu regėjimo pablogėjimu arba aklumu, todėl, jei ligonis skundžiasi susilpnėjusiu regėjimo aštrumu, jam reikia nedelsiant skirti akių gydytojo konsultaciją.
Kataraktų gydymas
Kataraktos gydomos chirurgiškai. Kol kas dar nėra sukurta vaistų, kurie sulėtintų kataraktos progresavimą arba praskaidrintų jau drumstą lęšiuką.
Įgimtos kataraktos gydymas jauniems pacientams yra labai kompleksinis ir reikalaujantis sudėtingesnio situacijos sprendimo, nei planuojant operuoti suaugusįjį. Svarbu apsispręsti, kuomet operuoti ligonį dėl įgimtos kataraktos. Yra bendra nuostata, kad kūdikis su abiejų akių intensyviomis lęšiuko drumstimis turėtų būti operuojamas per pirmąsias 8 gyvenimo savaites, kol dar neatsirado
nistagmas; jei matomas nistagmas, prognozuojami blogi operacijos rezultatai. Dažniausiai pirmosios operacijos metu pašalinamas vienos akies drumstas lęšiukas, antroji akis turėtų būti operuojama po 48 valandų. Esant mažiau išreikštoms lęšiuko drumstims abejose akyse arba kataraktai vienoje akyje, akių chirurgas gali numatyti kitokį operacijos planą laiko atžvilgiu. Vaikai dėl kataraktos
operuojami tiktai taikant bendrinę nejautrą, todėl reikia ypatingai atsakingai įvertinti bendrą ligonio būklę. Ligonių pooperacinė priežiūra ir vėlesnis pooperacinis periodas yra sudėtingi. Po operacijos ne trumpiau nei vieną mėnesį skiriami antibiotikų ir kortikosteroidų lašai į operuotą akį (akis), kai kuriais atvejais gali būti skiriami kortikosteroidai sistemiškai. Po kataraktos operacijos regėjimas ligoniui koreguojamas akiniais arba kontaktiniais lęšiais, šis procesas reikalauja ilgalaikio vaiko tėvų ir akių gydytojo bendradarbiavimo, kantrybės ir tarpusavio supratimo. Dėl įgimtos kataraktos operuotiems ligoniams ne visuomet galima tikėtis pilnaverčio regėjimo funkcijų išsivystymo.
Pagrindinės ir dažniausios indikacijos įgytos kataraktos chirurginiam gydymui: dėl drumsto lęšiuko pablogėjusi ligonio gyvenimo kokybė, negalėjimas dirbti įprasto darbo ar užsiimti įprastine veikla. Dažniausiai kataraktos operacija yra planinė chirurginė procedūra. Ligonis turi būti tinkamai jai paruoštas. Sergantiems hipertonine liga kraujospūdis turi būti maksimaliai koreguotas. Ligoniams,
kurie vartoja antikoaguliantus, kraujo krešumo rodikliai turi būti suderinami su chirurginio gydymo galimybe. Sergantiems cukriniu diabetu gliukozės kiekis kraujyje turi būti optimalus. Ligoniams turi būti sanuoti infekcijos židiniai. Prieš operaciją turi būti atlikti šie tyrimai: bendrasis kraujo ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, kraujo krešumo rodiklių tyrimai, EKG, šlapimo tyrimas, apžvalginė
krūtinės ląstos rentgenograma (1 metų laikotarpiu iki operacijos).
Ligoniai gali būti operuojami ambulatoriškai ir stacionare. Dažniausiai operacija atliekama taikant vietinę nejautrą, tačiau kartais gali būti taikoma ir bendrinė nejautra.
Šiuolaikinės kataraktos operacijos atliekamos kontroliuojant operaciniu mikroskopu, naudojant sudėtingą mikrochirurginę įrangą. Lęšiukas pašalinamas specialiu aparatu – fakoemulsifikatoriumi.
Atlikus mažą (2–3 mm) pjūvį ragenoje, drumstas lęšiukas suardomas ultragarsu ir išsiurbiamas iš akies. Į jo vietą implantuojamas dirbtinis intraokulinis lęšis, pagamintas iš akrilo, polimetilmetakrilato ar silikono. Po kataraktos operacijos į operuotą akį skiriama lašinti kortikosteroidų, antibiotikų ir nesteroidinių priešuždegiminių preparatų lašų 4–5 savaites, rekomenduojama vengti aktyvios
fizinės veiklos.

Doc. R. Ašoklis