Hipertirozė

Hipertirozės dažnis yra apie 0,5 % populiacijos. Vyresniems asmenims hipertirozė pasitaiko dažniau, moterims – kelis kartus dažniau nei vyrams (5:1).
Priežastys
Hipertirozę dažniausiai sukelia Gravio-Bazedovo liga (60–90 %). Tai autoimuninės kilmės liga, kurios metu gaminasi skydliaukę stimuliuojantys autoantikūnai. Kitos hipertirozės priežastys gali būti toksinė skydliaukės adenoma, difuzinė-mazginė toksinė struma (neautoimuninė), poūmis tiroiditas (praeinančio pobūdžio hipertirozė), tiroksino perdozavimas, ilgalaikis jodo turinčių
preparatų (korderono) vartojimas ir kt.
Klinikiniai simptomai ir požymiai
Pasireiškia nervingumu, emociniu labilumu, prakaitavimu, pasunkėjusiu bendravimu su aplinkiniais, kartais depresija. Vaikams blogėja mokymasis, suaugusiesiems mažėja darbingumas, didėja apetitas, krinta svoris, aktyvėja peristaltika, dažnėja tuštinimasis, retai atsiranda viduriavimas.
Apžiūros metu pastebimas rankų tremoras, greiti refleksai, tachikardija (svarbiausias simptomas), kartais virpamoji prieširdžių aritmija, ekstrasistolija, širdies nepakankamumas (kai ilga trukmė), sustiprėjęs pirmasis tonas, ūžesiai (tirotoksinė širdis). Oda šilta, drėgna, švelni, nagų pakitimai (onikolizė) rodo ilgą trukmę, vaisingumo sutrikimai, potencijos sutrikimai vyrams, oligospermija, kartais – ginekomastija (dėl pagreitėjusio androgenų virtimo estrogenais periferijoje).
Galimi kepenų fermentų sutrikimai, raumenų silpnumas ir atrofija (tirotoksinė miopatija), retai – praeinantis tirotoksinis paralyžius, tirotoksikozė skatina osteoporozę, kartais pastebima hiperkalcemija.
Diagnostika
Pagrįsta klinikiniais bei hormonų tyrimų pakitimais: padidėja tiroksino (T4) ir laisvojo tiroksino (LT4) koncentracija, slopinamas tiroidstimuliuojantis hormonas (TSH, tirotropinas) (2 % vyresnio amžiaus žmonių dėl eutirozės TSH gali būti slopinamas ir be hipertirozės).
Sonografija padeda įvertinti skydliaukės audinio struktūrinius pakitimus.
Diferencinė diagnostika
Ligą padeda atskirti nuo:
▶▶poūmio granulomatozinio (De Kerveno) tiroidito;
▶▶poūmio limfocitinio tiroidito (poūmis ponėštuminis tiroiditas);
▶▶lėtinio limfocitinio (Hašimoto) tiroidito (retai);
▶▶ūminės psichozės (1/3 atvejų padidėja T4 ir T3 koncentracija, po 2–3 sav. normalizuojasi; manoma, kad taip atsitinka dėl TSH sekrecijos padidėjimo);
▶▶kitos kilmės sunkių ligų (1 % atvejų laikinai padidėja T4 koncentracija). 20 % pagyvenusių asmenų liga pasireiškia tuo, kad skydliaukė nepadidėja, dažniau pasitaiko aritmijos, rečiau – oftalmopatijos klinika. 

Gydymas

▶▶vaistais:
–– tirostatikais: 30–60 mg/p. tiamazolio ar 300–600 mg/p. propiltiouracilo, stebima, dozė mažinama 30–50 %, gydymo trukmė 18–24 mėn.,
–– beta blokatoriais,
–– gliukokortikosteroidais (esant aktyviai endokrininei oftalmopatijai);
▶▶radioaktyviuoju jodu;
▶▶chirurginis.

Pirminė hipotirozė

Hipotirozės dažnis siekia 0,5–1 % populiacijos, >65 metų amžiaus grupėje 2–4 %.
Priežastys
Dažniausiai atsiranda dėl autoimuninio (Hašimoto) tiroidito. Taip pat gali atsirasti po strumektomijos, gydymo radioaktyviuoju jodu, vaistais (tireostatikų vartojimo).
Klinikiniai simptomai ir požymiai
Laipsniškai mažėja fizinis ir psichinis pajėgumas, stokojama iniciatyvos, kamuoja nuovargis, lėtumas, nyksta interesai, pailgėja refleksai, atsiranda šalčio netoleravimas, neatitinkantis amžiaus motorinis ir psichikos atsilikimas, atminties sutrikimas, depresija, akių pabrinkimas. Oda sausta, šąla, pabrinksta, pleiskanoja. Gali padidėti svoris, sausti, lūžinėti plaukai, užkietėti viduriai, sugrubti,
užkimti balsas. Galimi širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai: bradikardija, žemas voltažas elektrokardiogramoje,
polinkis į ankstyvą sklerozę dėl hipercholesterolemijos, miopatija su padidėjusia kreatininkinaze.
Diagnostika
TSH koncentracijos padidėjimas ir LT4 bei LT3 koncentracijos sumažėjimas. Esant subklinikinei hipotirozei, TSH koncentracija būna padidėjusi, LT4 normali; autoimuninio tiroidito atveju aptinkami antiperoksidaziniai autoantikūnai (ATPO).
Diferencinė diagnostika
Hormoninius pakitimus skirti nuo mažo T3/T4 sindromo sunkiai sergantiems intensyviosios terapijos skyriaus pacientams: LT3 ir LT4 koncentracija gali būti sumažėjusi, o T3 padidėjusi.
Gydymas
Pakaitinė terapija – iš pradžių skiriama 25–50 mcg tiroksino, dozė laipsniškai didinama iki 1,5–1,8 mcg/kg per dieną. Tinkamai parinkus tiroksino dozę, TSH koncentracija būna normali; skyrus per didelę dozę – sumažėjusi; per mažą – padidėjusi.

Eutiroidinė struma

Labai dažna vietovėse, kuriose trūksta jodo. Sudaro apie 90 % skydliaukės ligų. Tai dažniausia endokrininė patologija.Dėl jodo stokos → lokalių augimo faktorių aktyvinimas → tireocitų hiperplazija.

Hiperplazinė struma → koloidinė struma → mazginė struma.

Klinikiniai simptomai ir požymiai
Daugeliu atvejų, išskyrus skydliaukės padidėjimą, jokių kitų klinikinių simptomų ar požymių nebūna. Skiriamos skydliaukės padidėjimo stadijos:
Ia – tik mazgas, skydliaukė normalaus dydžio;
Ib – struma matoma tik atlošus galvą;
II – struma matoma ir esant normaliai galvos padėčiai;
III – gigantinė struma, galimi lokalūs stazės ir spaudimo reiškiniai.

Skydliaukės veikla gali laipsniškai autonomizuotis, tuomet didėja sekretuojamų skydliaukės hormonų kiekis.
Diferencinė diagnostika
Esant retrosterninei strumai (dažniausiai dėl mediastinumo praplatėjimo) skirtina nuo bronchų karcinomos, limfomos, aortos aneurizmos ir kt. Mazginis skydliaukės padidėjimas skirtinas nuo skydliaukės karcinomos.
Būtina atlikti sonoskopiškai hipoechogeniškų, scintigrafiškai izotopų nekaupiančių „šaltų“ skydliaukės solitarinių mazgų punktato citologinį tyrimą (ypač jauniems vyrams).
Diagnostika
▶▶LT3 ir LT4 koncentracija normali;
▶▶bazinis TSH ir TRH testas: 80 % normalus, 20 % TSH atsakas padidėjęs;
▶▶skydliaukės sonoskopija;
▶▶galima scintigrafija.
Gydymas
1. Konservatyvus:
–– vietovėse, kuriose trūksta jodo, būtina jodo profilaktika (Lietuvoje įstatymais įtvirtintas
maistui vartojamos valgomosios joduotos druskos vartojimas);
–– kai kuriais atvejais gali būti skiriamas substitucinis gydymas skydliaukės hormonais (mažina hipertrofiją): iš pradžių 50 mcg LT4/d., po 1–2 sav. didinama iki 75 mcg/d., vėliau – 100 mcg/d.; gydymas trunka apie metus, paskui galima skirti jodidų;
–– gydymas jodidu (gydant skiriama 200 mcg, profilaktiškai 100 mcg);
–– kombinuotasis gydymas (LT4 su jodidu).
2. Chirurginis: operuojami dideli mazgai, spaudimo reiškiniai, „šalti“ mazgai, autonominė tirotoksinė struma.

Prof. habil. dr. V. Urbanavičius